just girly things

*kai negali įkvėpti oro ir tai pradeda gąsdinti jog net nori kviestis greitąją
*kai viskas slysta iš rankų ir atrodo,kad blogiau jau kažin ar gali būti
*kai emocijos veržiasi pro kraštus
*kai slepiesi po medžių šakomis,kad aplinkiniai nematytų jog emocijos virsta ašaromis
*kai nuolatinis tavo melas yra ,, man viskas gerai"
*kai atrodo, kad jei kartosi tai sau dažniau viskas ir bus gerai
*kai bijai,kad priėmusi rimtą pagalbą nebegalėsi be to daugiau
*kai žodis psichoterapeutas tampa keiksmažodžiu
*kai pradedi poliklinikos bijoti it velnias kryžiaus
*kai net mama, visada sakiusi, jog nėra tikrų draugų tave verčia ieškotis draugių

-labukas
-labas,zuikeli
-nevadink manęs taip
-ok ok neširsk


būčiau pasakiusi ,,kodėl ne? Ar tavo vaikinas taip tave vadina?", bet tai būtų buvę juokinga tik tada jei bičas AIŠKIAI būtų heteroseksualus.. :/
#nojokeforyou

Iš serijos ,,Kai pamiršti jog kažkada kažką rašei "

XXI a. tapo medijų inovacijų, socialinių tinklų ir interneto klestėjimo laiku. Tuo pat metu televizijos ir spaudos vartojimo sumažėjimo laikotarpiu. Visa tai šiuolaikiniam žmogui suteikia laisvę gauti visą reikiamą informaciją bet kokiu metu ir tokiu būdu, koks jam priimtiniausias ir prieinamiausias.  Socialiniai tinklai tapo vieta, kur galime gauti visą reikiamą informaciją lengvai ir sekti žmones, kurie rūpi arba įkvepia. Taip pat lengvai ir susirgti priklausomybe nuo to. „Selfies“ jau tapo liga seniai, „ Šalčiūčia “ pasiekė populiarumo viršūnę ir sulaukia vis daugiau „ heiterių“, bet kokia šlovė kai nėra kam tavęs nekęsti. Demokratija pasireiškia piliečių nuomonės reiškimu visuotinai – komentaruose. . Tai daro įtaką ir mums ir mūsų artimiesiems. Ypač kai vaikai pradeda aktyviai lindėti internete tai juos labai lengvai pasiekia. Tokiu būdu mentalitetas bunka ir intelektualus jaunimas nyksta, nes populiarioji žiniasklaida, „ šlamšto“ skelbimas labiau domina ir traukia paauglius. Ko rezultatas yra tai, kad jie nesidomi tuo kas plėstų jų akiratį ir gilintų žinias, o apsikrauna popsu, kuris ryja laiką ir smegenis. 

Tačiau visa tai turi savų pliusų ir minusų. Vieniems tai atneša lengvą populiarumą, kuris dažniausiai tėra laikina šlovė, o kitiems sugadina gyvenimus. Kaip? Nuolat savo gyvenimo detales nuo pačių smulkiausių : ką šiandien valgė ar kaip apsirengusi buvo, viešinančios „ žvaigždutės“ taip sulaukia populiarumo, bet ilgainiui tai nieko gero neatneša. Pradėjus taip dalintis viskuo su žiniasklaida, jos apetitas išauga ir žmonės ima stebėtis kai vienos ar kitos gyvenimo detalės nusprendi neviešinti. Geltonosios spaudos atstovai ir sekėjai socialiniuose tinkluose ima piktintis tokiais pasikeitimais. Tokiu būdu populiarumas mažėja dar greičiau nei prieš tai didėjo. Dar viena pusė žalojančio populiarumo pasireiškia tada kai viena melaginga žinutė išauga į milžinišką skandalą, kuris griauna ryšius, reputaciją. Ščiogolevaitės ir jos nėštumo situacija pavyzdžiui. Vienas komentaras, viena nuotrauka ir žiniasklaidos išpūstas skandalas griauna karjerą. Ką kalbėti kai tokios melagingos istorijos sugriauna ir asmeninius gyvenimus. Aišku kvaila tikėti ne savo artimuoju, o pigiai užsidirbti orinčiais žurnalistais, bet visokių žmonių yra. 

Dažnas darbdavys dabar „ pagooglina“ apie žmogų, kurio gyvenimo aprašymą gauna.  Viskas ką skelbiame socialiniuose tinkluose, kuo dalinamės, kaip bendraujame viešai mato visi kas mūsų „paieško“. Žinoma ne visi įdarbindami žmones tai daro, bet tai tapo dažnu dalyku ir minusu bei karjeros trukdžiu. Dar vienas dalykas nutinka jau įsidarbinus. Susikviečiame visus bendradarbius į pavyzdžiui feisbuką ir sėkmingai tai pamiršę toliau laisvai viską skelbiame apie savo gyvenimą. Yra tokių, kurie beveik visas smulkmenas talpina ten, o tai retai kada būna į gerą. Po nelabai vykusių ar kažką su darbu susijusio turinio publikavimu savo profilyje galite susilaukti mažų mažiausiai apkalbų ar bendradarbių ir viršininkų nemalonės. Galų gale daugelis pavargsta nuo jūsų siuntinėjamų žaidimų užklausų. Visada reikia arba nusistatyti privatumą tam pačiam feisbuke arba mąstyti kuo dalijatės su visu pasauliu. Kaip sakoma „ kartą nuėjo į internetą tai liko amžinai“, nepamirškime to. Ir galų gale pasilikti kažką sau yra daug sveikiau.

O kur eisime toliau? Kas antras septynmetis jau turi asmeninius išmaniuosius telefonus  arba planšetinius kompiuterius ir serga interneto priklausomybe. Tokie jauni, o jau neturi privatumo viskuo besidalindami viešai. Dažnai tokie dalykai tampa ir patyčių priežastimi. Vėliau gal jau ir gimdymus viešinti bus madinga arba kūdykiams kurti socialinių tinklų profilius. Ar populiarumo pasiekti bus galima tik tokiais būdais, o ne talento pagalba. Tikiuosi jog nenugyvensime iki tokio lygio,kai privatumo nebeturės niekas ir viskas bus vieša ir matoma visiems.  

y u have no boyfriend, Dovile

Pastaruoju metu vis sulaukdavau klausimų ir komentarų iš šitos operos. ,,Kodėl tokia mergina neturi vaikino tiek laiko?"; ,, Būtum gera žmona''; ,,Tu tobula mergina"; ,,Jei padirbėtum su išvaizda turėtum gerbėjų eiles"; ,,Tu per daug protinga "; ,,Su tavim sunku bendraut '' ir tikriausiai vienas geresnių perliukų ,, Ką man draugai pasakytų, jei draugaučiau su tokia kaip tu".

Taaaiiip, skirtingos nuomonės. Vieni sako,kad aš tobula, nors vistiek esmė yra ta pati kaip sakant jog aš per daug protinga ir per daug stora tik švelniau pasakyta. Nes daug kas pabrėžia tą ,,būtum", kas reiškia,jog betkam kitam tik ne man :D Kad ir tokių posakių sulaukiu netrūksta dėmesio iš vaikinų, gerbėjų yra. Gal aš išranki, gal savim nepasitikiu arba kaip tik per daug pasitikiu savimi.. Who knows kodėl juos atstumiu iš tikrųjų .O šiaip gerai pagalvojus galiu sudėlioti šiokį tokį Top'ą kodėl aš vieniša.

• Vaikinai arba kvaili arba tiesiog tušti ir bendros kalbos tiesiog nėra arba tam tikras potraukis laikinas, nes pabendravus daugiau su žmogumi jaučiu nuobodulį. O ir protas vaikino mano yra didžiausias turn on ir atvirkščiai priešingoje situacijoje.
• Esu nelabai sveikai atvira, neturiu filtro. VISIŠKAI jokio filtro. Kalbu viską kas ateina į galvą, visą tiesą galiu rėžti į akis ir esu atversta knyga. Tokie dalykai gąsdina vaikinus dažnai. 
• Esu iškrypusi. Ne kiekvienas vyras gali tai suprasti ir pakelti. Čia nesiplėskime :D
• Esu labai savarankiška ir užsispyrusi, nemoku priimti pagalbos ir jos prašyti. Mane reikia prisijaukinti kaip laukinę. 
• Bijau, kad nemoku mylėti. Visada poroje būna tas vienas,kuris myli labiau. Nenoriu būti ta kita. Nenoriu skaudinti žmonių.
• Mano pasiutęs gyvenimas. Pati gerai trenkta ir kitokia nei visa žmonija, šeima irgi kreizovi padarai, renginiai,veikla,pomėgiai. Mane suprasti reikia mokėti :D
• Tikriausiai didžiausia priežastis yra ta,kad aš nežinau ar tikrai noriu tokių santykių, kokius gali pasiūlyti tie ,,gerbėjai''. Nenoriu būti trofėjinė mergina ir nenoriu būti gėda. Nenoriu būti prispausta pavydaus vaikino ir nenoriu polyamorous santykių. 
• DĖMESIO TMI ! Tikriausiai man reiktų normalaus vyro vienam kartui mano gyvenime,kad smegeninė suprastų ko tiksliai noriu ir ko man reikia :D

But in the end it does'nt even matter ;D Aš daugiau mažiau laiminga esu ten kur esu. Ir sveikų, sėkmingų santykių ir apskritai gyvenimo taisyklė yra - kai būsi laimingas vienas galėsi ir kitą padaryti laimingu. 

Kokie kartais esame lėkšti

Kaip dažnai padarai savas išvadas apie žmogaus gyvenimo būdą vien teisdamas jo išvaizdą?
Tatuiruotės ( dažnai nublukusios) ant vyresnių vyrų - "kalėjmščikas" Dažniausiai 40-60metų vyrai tatuiruotomis rankomis,dažnai plaštakomis,pirštais grįžta ne iš įkalinimo įstaigų,o kariuomenės. Pačios tatuiruotės turi būrio ar jo draugų reikšmes.
Jaunuoliai su antsvoriu - "fastfood'o" aukos,nesportuojantys ir neturintys gyvenimo.
O kas pagalvoja apie ligas, kurios verčia kūną pilnėti. Diabetas, kaulų, raumenų, skydlaiukės, hormoninės ligos. Galiausiai genai, kurių nepakeisi. Dažnai sporto salėje gali matyti ( aš ir pati jaučiu) aplinkinių žvilgsnius į besportuojančius putlučius. Jie labai aiškiai rodo kitų nuomonę, kad jau jei tu salėje - tau čia ir vieta, nes tu turi kur tobulėti. O kas pagalvojo,kad galbūt tas žmogus jau atsikratė kokių 20 - 40kg ir tokie žvilgsniai jį tik verčia sėdėti namie ir niekur neiti, nes tas teisimas nepadeda motyvuoti. (Prie šito galėčiau plėstis ir plėstis, bet nturiu nuotaikos pykti ant pasaulio :D)
Merginos su daug makiažo,dažnai prasto - nori pasirodyti prieš vaikinus. Makiažas vienintelė apsauga nuo nemalonių žvilgsnių viešumoje yra merginoms,kurios kenčia nuo didelių veido odos problemų. (acne, rosacea, melasma..) Nes niekas nenori matyti "sužalotų " veidų. Ypač Lietuvoje tai yra siaubinga, kokias reakcija sukelia tokie atvejai, kai merginos nesslepia to po tonomis makiažo ar tiesiog vaikštinėja nepasidažiusios. Kodėl jis prastas? Na tikriausiai įgūdžių, lėšų stoka lemia tai. Nes mokėti padengti tokias vietas reikia talento ir gerų priemonių, kurios nekainuoja euro ar dviejų. O kokia mokinė/studentė/darbininkė turės tam laiko,pinigų, kai dirba 24/7 arba gyvena ir mokosi ''iš tėvų".
pati savęs klausiu ką noriu pasakyti šitu blevyzgojimu.. mes greiti teisti ir daryti savo išvadas, matome visus aplinkui save, bet pamirštame gerą žmonijos išradimą - veidrodį.  

 

Basic people

Elgesys nuspėjamas iš anksto 

 O kam tai rūpi 

Aš matomas ir nepraleidžiu šanso

 Pareikšt apie save diletantam 

Tuščiai kalbam 

Geriam kavą susitikę 

Flirtuojam iš azarto

 Akim vartom 

Perdėtai įronizuojam

 Visiem įtikti bandom

 Nes taip paprasčiau gyventi 

Aš pripratau prie kaukės 

Ji mano veidui puikiai tinka

 Veidmainiai veidmainiai .. Visi daugiau ar mažiau esame tokie. Apsimetam draugais į akis, o nusukus nugarą išsakom viską ką manom nuoširdžiai. Kai kurie žmonės mums tik nauda, o kiti artimi draugai, bet negali žinot ką tau už nugaros suka jie patys. Kada žinoti, kad gali visiškai pasitikėti tuo žmogumi ? Kai jis tau atveria savo širdį? Kai pasako didžiausią paslaptį? Ar kai pasako „tu mano geriausias draugas‘‘ ?Niekada negali žinoti kuo pasitikėti ir kada žmogus tau sako tiesą. Pasako tau paslaptį ir „niekam nesakyk. Tau vienam pasakiau“, o tada tu išgirsti tą paslaptį iš kito žmogaus. Dažniausia tipinių merginų savybė yra „loti už akių“. Kai būdama su viena drauge pasakoja bjaurius dalykus, paslaptis apie kitą ir atvirkščiai. Taip, manoma, gali išsaugoti kelias draugystes, kai žmonės nesutaria tarpusavyje. Tačiau tokiu elgesiu nei pats esi nuoširdus, geras žmogus nei esi tokių apsuptas. Visuomenėje dabar dažnai skatinama socializuotis, komunikuoti, bendrauti, pritapti ir keistis vien dėl to, kad esi kitoks. Slėpti emocijas arba atvirkščiai jas rodyti, jei esi tylus ir drovus. Bendrauti su visais, net jei neturi apie ką. Apsimesk, kad mėgsti ką nors ką mėgsta kiti, elkis taip, kaip elgiasi kiti. Ir visa tai tik tam, kad nebūtum vienas ir kitoks nei visa pilka masė. Tikri draugai, atrodo, turėtų mėgti tave dėl to koks esi, bet dažnai ir randa prie ko prikibti. o dar prasčiau, kad kai tampi tokiu, kaip jie ir draugai tave išduoda. Būti kitokiu yra didelis iššūkis, tu ilgai būsi vienas ir vienišas, kol atrasi žmones, su kurias bus smagu abipusiškai. Ypač jei esi antisocialus. Rasti draugų kai nebendrauji su žmonėmis - rimta užduotis.

sup sup sup

Mano santykiai su šituo blog'u pakankamai sudėtingi.. aš tai rašau kas kelias dienas, brainstorminu or smth arba parašau kąnors kartą metuose (geriausiu atveju). vėl gi, būkime realūs ir galvokime logiškai.. negaliu nieko žadėti,nes esu nuotaikos/įkvėpimo žmogus, o tai reiškia,kad niekas nežino kaip seksis dabar man su tinklaraščiu :D stengsiuos netylėti ir sakyti viską kas ant liežuvio galo, kaip visada ;D bet jau dabar pradėjau užsirašinėti įdėjas,kurias noriu įgyvendinti. ( Žiauriai protinga, kad visą tai atgaivinu kai artėja koliai ;DD) jei kasnors skaitys tiksliau jei kamnors parodysiu( :D ), tai keep it waiting ppl ;D*