Savo gyvenime sutikau ne vieną vaikiną: draugai, buvę vaikinai, klasiokai, kursiokai, priekabiautojai, būsimi arba niekad nebūsiantys vaikinai. Vaikinų kaip ir merginų ( gal ne taip gausiai) irgi yra pagrindiniai tipai. Dėl įdomumo ir dėl humoro juos išskyriau ir aprašysiu ateinančiu metu čia. ( Nes Jaq' ui pasižadėjau rašyti bent po 15 minučių kiekvieną dieną)
Numero uno
Vafliukas
Nėra labai gražus ar itin protingas, juolab neturi potencialo traukti barakudas. Tačiau sugeba paslaptingu žavesiu vilioti prie savęs. Charizma ir paprastumas bendrauti nepalieka jam abejingų. Jis keičia merginas dažnai, bet vienintelė side chick lieki visada tu..
Atmazų karalius. Jei pati išdrįsti jam parašyti jis visada turės kaip pasiteisinti,jog negali susitikti ar kalbėti, bet net būdamas su main bitch jis VISADA atrašo. Žinoma, tu kvailai ir naiviai prisigalvoji apie judviejų vestuves, kai jis neatrašo savo merginai būdamas su tavim. Tau net suveikia jo atmazas#56 " visos mano merginos man dabar nieko nebereiškia, nenoriu,kad ir mūsų bendravimas nutrūktų", kai paklausi jo tiesiai šviesiai ką jis daro su tavim. Mažyt, puikiai žinai,kad tu tiesiog geriausia iš visų ( pati žinai kur). Didžiuojiesi savimi, kad sugebėjai pasakyti " aš užsiėmusi". Pakartok tai dar ir dar kartą... Nemeluok sau,kad tau neskauda.. Bet jo ego , garantuoju, lieka labiau įskaudintas
2016 m. vasario 9 d., antradienis
leisk man..
gaminti tau
skaityti tau
dainuoti tau
gulėti galvą padėjus ant tavo kelių
maldauti tavęs masažo, kai skausmas susuka nugarą
negailėti šviežiai nulakuotų nagų ir kasyti tavo nugarą
stebėti tave žaidžiantį su savo plaukais prieš veidrodį
leisti tau stebėti mane besiruošiančią ryte
nepaleisti tavęs iš lovos
atsikelti pirmiau ir pažadinti tave su kava
tylėti
leisti tau suprasti viską iš mano akių
pasileisti plaukus ir apie nieką negalvoti
šokti taip tarsi nebūtų rytojaus
leisti tau pamiršti visas bėdas
būti tavo laime/bėda/džiaugsmu/vargu
... BŪTI TAVO...
2015 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis
Man depresija, bet tai nereiškia, kad..
- aš visada liūdna
- nemoku džiaugtis gyvenimu
- aš žaloju save
- aš noriu žaloti save
- nemoku bendrauti
- nenoriu bendrauti
- man nereikia kitų žmonių
- nesimėgauju maistu
- nesimėgauju seksu
- man nerūpi kaip atrodau ir kaip jaučiuosi
- man nerūpi kiti
- mano nuotaikos nepastovios
- mano nuotaikos priklauso nuo vaistų
- man niekada nebus geriau
- dėl viso to kalti vaikinai
- esu ligonė
- dėl to ir esu stora
- aš beviltiškai noriu meilės
- man padėti gali tik meilė/ vaikinas
- psichologas mano geriausias draugas
- mane kamuoja panikos priepuoliai
- aš galiu kamnors padaryti kažką blogo, nes esu nepastovi;
#MūsųDaug
Niekada nemaniau, kad rašysiu apie tai kas yra šitaip skaudu, bet šiandieninės temos ir problemos yra didelė priežastis to,jog nebegaliu tylėti.
Visuomenėje vyrauja stereotipas,kad seksualinės prievartos aukomis tampa asocialios moterys, merginos. Tai nutinka gatvėje, nepažįstamoje aplinkoje ir juolab ne nuo artimo žmogaus rankos. Visada auka būna kalta. Dėl savo lyties, išvaizdos, aprangos, galų gale dėl silpnumo, naivumo ir kvailumo.
Man buvo aštuoniolika, kai patyriau tai ko niekad negalėsiu pamiršti. Ne, aš nebuvau išprievartauta, bet dėkoju tik jo kantrybės stokai už tai ir savo vyriškai jėgai. Tai nenutiko gatvėje, mano šeima negyvena iš pašalpų ir aš negyvenu gūdžiam kaime. Jis nebuvo vyresnis, stambesnis ar atsitiktinis žmogus. Jį laikiau savo draugu ne vienus metus. Buvau jo draugė,kuri už jo akių nestumdavo ant jo ir nekalbėdavo į akis, atvirkščiai. Aš stumdavau į akis ir kalbėjau ką galvojau, buvau su juo atvira. Buvo jo gimtadienis, taip pat aštuonioliktas. Susibūrė saujelė tariamų draugų ir kaip tuo metu buvom įpratę gėrėm už jo sveikatą. Visi buvo vaikinai ir tik trys merginos: aš, jo sesuo, mano draugė. Vakarui judant link nakties žmonės byrėjo po truputį namo. Mano draugė išėjo su kitu vaikinu pas draugus, kurių balius buvo įdomesnis. laikui bėgant keitėsi žmonių sėdėjimas ir vakaro kaltininkas vis sėdėdavo šalia manęs. Vienu momentu jis grįžo iš kambario ir man į delną įspraudė prezervatyvą. Supratusi užuominą atsakiau jam ,, nesvaik" ir nuleidau tai ale juokais. Mano ex matydamas,kad kalbuosi su juo užvirė iš pavydo ir šnairavo į mane lyg į kaltą ir jį išdavusią. Išėjau į tualetą, man nespėjus nei prisėsti jau kažkas brovėsi į jį. Pasiskubinau ir nuėjau į vonią plautis rankų. Čia iššoko jubiliatas ir išjungęs šviesą prirėmė mane prie kriauklės, ėmė bučiuoti glamonėti. Pavyko jį atstumti kai manęs ieškodamas įėjo mano ex. Jis supyko ir nutarė išeiti namo, paskui jį ir kiti vaikinai. Likau tik aš ir būdama nevietine neturėjau kitos išeitie tik likti pas jį nakvoti. Man atsigulus jis neva atėjo teliko pažiūrėti ir ilgainiui ėmė priekabiauti. Mano ne jam nereiškė nieko, ką rodė mėlynės ant rankų. Aš net buvau išvadinta kekše, nes nepasidaviau jam. Po bandymų mane palaužti jis pavargo ir man pavyko jį atstumti. Tačiau jis lyg niekur nieko miegojo šalia visą naktį. Aš nesudėjau nei bluosto. Niekam nieko nesakiusi išsikviečiau draugę ir paprašiau,kad ji kuo greičiau rastų kuo mums grįžti namo. Tylėjau dar dieną ar dvi. Bet turėjau kažkam papasakoti. Draugai nesugebėjo suvokti to. O JIS viską nurašė alkoholiui. Nenorėjau problemų nei savo nei jo šeimai. Viskas liko tyloje.
Kaltinau save, kad juokavau apie gimtadienio seksą, kad buvau su suknele, dėl to jog esu mergina. Buvo gėda, bjauru ir bijojau pasekmių.
Mane kamavo košmarai, paranoja, panikos priepuoliai. Bijojau girtų vaikinų, nepažįstamųjų. Prie vyro nenorėjau nei liestis. Visa tai paaštrėjo kai vyras gyvenantis mano bute girtas lindo bučiuotis. Bijojau miegoti viena bute, nes jis galėjo betkada grįžti iš savo komandiruočių. Ilgai visai nemiegodavau.
Kankinausi maždaug metus. Viskam padėjo tašką tai,kad to vyro nebeliko bute, o vaikinas buvęs draugu prasigėrė ir nustojo šmėžuoti akyse.
Niekada nežinai kas gali nutikti tau. Kai tavęs tai neliečia problema neatrodo didelė, bet kai patiri kažką tokio supranti kaip sunku yra gyventi su gėda ir kalte dėl to ko nepadarei tu, bet padarė tau.
Visuomenėje vyrauja stereotipas,kad seksualinės prievartos aukomis tampa asocialios moterys, merginos. Tai nutinka gatvėje, nepažįstamoje aplinkoje ir juolab ne nuo artimo žmogaus rankos. Visada auka būna kalta. Dėl savo lyties, išvaizdos, aprangos, galų gale dėl silpnumo, naivumo ir kvailumo.
Man buvo aštuoniolika, kai patyriau tai ko niekad negalėsiu pamiršti. Ne, aš nebuvau išprievartauta, bet dėkoju tik jo kantrybės stokai už tai ir savo vyriškai jėgai. Tai nenutiko gatvėje, mano šeima negyvena iš pašalpų ir aš negyvenu gūdžiam kaime. Jis nebuvo vyresnis, stambesnis ar atsitiktinis žmogus. Jį laikiau savo draugu ne vienus metus. Buvau jo draugė,kuri už jo akių nestumdavo ant jo ir nekalbėdavo į akis, atvirkščiai. Aš stumdavau į akis ir kalbėjau ką galvojau, buvau su juo atvira. Buvo jo gimtadienis, taip pat aštuonioliktas. Susibūrė saujelė tariamų draugų ir kaip tuo metu buvom įpratę gėrėm už jo sveikatą. Visi buvo vaikinai ir tik trys merginos: aš, jo sesuo, mano draugė. Vakarui judant link nakties žmonės byrėjo po truputį namo. Mano draugė išėjo su kitu vaikinu pas draugus, kurių balius buvo įdomesnis. laikui bėgant keitėsi žmonių sėdėjimas ir vakaro kaltininkas vis sėdėdavo šalia manęs. Vienu momentu jis grįžo iš kambario ir man į delną įspraudė prezervatyvą. Supratusi užuominą atsakiau jam ,, nesvaik" ir nuleidau tai ale juokais. Mano ex matydamas,kad kalbuosi su juo užvirė iš pavydo ir šnairavo į mane lyg į kaltą ir jį išdavusią. Išėjau į tualetą, man nespėjus nei prisėsti jau kažkas brovėsi į jį. Pasiskubinau ir nuėjau į vonią plautis rankų. Čia iššoko jubiliatas ir išjungęs šviesą prirėmė mane prie kriauklės, ėmė bučiuoti glamonėti. Pavyko jį atstumti kai manęs ieškodamas įėjo mano ex. Jis supyko ir nutarė išeiti namo, paskui jį ir kiti vaikinai. Likau tik aš ir būdama nevietine neturėjau kitos išeitie tik likti pas jį nakvoti. Man atsigulus jis neva atėjo teliko pažiūrėti ir ilgainiui ėmė priekabiauti. Mano ne jam nereiškė nieko, ką rodė mėlynės ant rankų. Aš net buvau išvadinta kekše, nes nepasidaviau jam. Po bandymų mane palaužti jis pavargo ir man pavyko jį atstumti. Tačiau jis lyg niekur nieko miegojo šalia visą naktį. Aš nesudėjau nei bluosto. Niekam nieko nesakiusi išsikviečiau draugę ir paprašiau,kad ji kuo greičiau rastų kuo mums grįžti namo. Tylėjau dar dieną ar dvi. Bet turėjau kažkam papasakoti. Draugai nesugebėjo suvokti to. O JIS viską nurašė alkoholiui. Nenorėjau problemų nei savo nei jo šeimai. Viskas liko tyloje.
Kaltinau save, kad juokavau apie gimtadienio seksą, kad buvau su suknele, dėl to jog esu mergina. Buvo gėda, bjauru ir bijojau pasekmių.
Mane kamavo košmarai, paranoja, panikos priepuoliai. Bijojau girtų vaikinų, nepažįstamųjų. Prie vyro nenorėjau nei liestis. Visa tai paaštrėjo kai vyras gyvenantis mano bute girtas lindo bučiuotis. Bijojau miegoti viena bute, nes jis galėjo betkada grįžti iš savo komandiruočių. Ilgai visai nemiegodavau.
Kankinausi maždaug metus. Viskam padėjo tašką tai,kad to vyro nebeliko bute, o vaikinas buvęs draugu prasigėrė ir nustojo šmėžuoti akyse.
Niekada nežinai kas gali nutikti tau. Kai tavęs tai neliečia problema neatrodo didelė, bet kai patiri kažką tokio supranti kaip sunku yra gyventi su gėda ir kalte dėl to ko nepadarei tu, bet padarė tau.
2015 m. liepos 28 d., antradienis
Dovilė ir santykiai
Kitaip tariant istorija apie baimes.
Jau geri trys metai kaip esu vieniša ir tai nemanau,kad greitu laiku keisis. Tikriausiai mano vidinė būsena šiuo metu tam turi didelę reikšmę, nes norint daryti laimingais kitus turi pats laimingas būti. O laimei reikia vidinės ramybės. Jos ir neturiu. Esu visiškas chaosas šiuo metu.. ypač sėdint namie visą vasarą. Kiekvienas žingsnis yra lyg rizika kažką sugadinti, nes nesugebu padaryti nieko gerai. Ką kalbėti apie tai kaip galiu sugadinti gerus žmones priėjusius prie manęs. No way. I don't want that at all.
Dar viena baimė apart sugadinti gerus žmones.. NEMOKĖJIMAS MYLĖT. Vis pažvelgdama į praėjusius santykius, draugystes išsikeliu sau klausimą " Kas tai buvo?" ir žinoma neturiu atsakymo. Galiu sakyti, kad myliu šeimos narius, draugus, bet nežinau ar mylėjau ką nors labiau... Net kai ir sakydavau tai, tam kartui, atrodo nuoširdžiai. Ar melavau sau ir žmonėms šalia savęs? Tai išeina, kad taip. Tu esi melagė. Šit! Savybė, kurios labiau už viską neapkenčiu ir ji visada sekioja pačią mane. Good job.
Gerai imkimės analizės. Buvo draugų, kurių ignoravimas mane virkdydavo ir jiems atleisdavau viską. BUVO. Iki nustojau aklai tikėti viskuo ir atsargiau žiūrėti į žmones. Tai ar mylėjau? Tikriausiai, kad ne. Šit!#2 Bet gal posakis jei myli paleisk teisingas. Na nebent.
Vaikinai. Nebuvo nei vieno, dėl kurio būčiau beviltiškai pametusi galvelę. Not that i know of :D Buvo fazių, kai reikėjo tik Jo vieno ir viskas, elgiausi kvailai ir mergaitiškai dėl dėmesio .. Tai gal ir mylėjau. Bet ar meilė trunka kelis mėnesius? Ir išvis kiek kartų galima mylėti per gyvenimą? Ir kaip žinoti kada tikrai myli? Šit!#3
Didelė baimė yra ir patekti į santykius, atrodytų tobulus, bet būti šalia mylinčio, rūpestingo žmogaus žinant, kad nemyli jo taip labai kaip jis tave. Vieni sako,kad lengviau yra aklai mylėti nei būti tam,kuris myli mažiau. Ir taip santykiai ne juokas yra, o dar šitoks išgyvenimas lauktų.
O šiaip galiausiai po visų minčių ateina tas supratimas, kad aš tiesiog pasiutusiai daug ir be reikalo apie viską galvoju. Kas būtų jeigu būtų ir taip toliau.Šit!#4
Taigi nusprendžiau, kad mano penkmečio planas yra baigus mokslus rasti darbą ir bent kiek padirbti pagal specialybę, o tada jeigu būdama 25-28 metų dar neturėsiu jokio potencialaus vyro tiesiog pasidaryti vaiką su geriausiu draugu, kuris jau kaip ir už. Ir tobulai gyventi bandant sujungti galą su galu dėl vaiko, būnant vieniša mama. Greičiausiai problemų dėl vaiko atėmimo nebūtų, o ir dėl potencialaus vaikelio tėvo darbo ir gyvenimo būdo yra gan aišku,kad jis teisių į vaiką baisiai nereikalaus. Pliusas jam,kad nereikės mokėti alimentų. Pliusas man,kad nereikės tarnauti pilvotam diedui, verkti per skyrybas ar laikyti už pavadžio pašėlusį kojotą. Mažiau dramų, daugiau malonaus sekso, puikūs santykiai su draugu ir vaikelis bei karjera šiokia tokia. Tikriausiai noriu per daug. Šit!#5
Jau geri trys metai kaip esu vieniša ir tai nemanau,kad greitu laiku keisis. Tikriausiai mano vidinė būsena šiuo metu tam turi didelę reikšmę, nes norint daryti laimingais kitus turi pats laimingas būti. O laimei reikia vidinės ramybės. Jos ir neturiu. Esu visiškas chaosas šiuo metu.. ypač sėdint namie visą vasarą. Kiekvienas žingsnis yra lyg rizika kažką sugadinti, nes nesugebu padaryti nieko gerai. Ką kalbėti apie tai kaip galiu sugadinti gerus žmones priėjusius prie manęs. No way. I don't want that at all.
Dar viena baimė apart sugadinti gerus žmones.. NEMOKĖJIMAS MYLĖT. Vis pažvelgdama į praėjusius santykius, draugystes išsikeliu sau klausimą " Kas tai buvo?" ir žinoma neturiu atsakymo. Galiu sakyti, kad myliu šeimos narius, draugus, bet nežinau ar mylėjau ką nors labiau... Net kai ir sakydavau tai, tam kartui, atrodo nuoširdžiai. Ar melavau sau ir žmonėms šalia savęs? Tai išeina, kad taip. Tu esi melagė. Šit! Savybė, kurios labiau už viską neapkenčiu ir ji visada sekioja pačią mane. Good job.
Gerai imkimės analizės. Buvo draugų, kurių ignoravimas mane virkdydavo ir jiems atleisdavau viską. BUVO. Iki nustojau aklai tikėti viskuo ir atsargiau žiūrėti į žmones. Tai ar mylėjau? Tikriausiai, kad ne. Šit!#2 Bet gal posakis jei myli paleisk teisingas. Na nebent.
Vaikinai. Nebuvo nei vieno, dėl kurio būčiau beviltiškai pametusi galvelę. Not that i know of :D Buvo fazių, kai reikėjo tik Jo vieno ir viskas, elgiausi kvailai ir mergaitiškai dėl dėmesio .. Tai gal ir mylėjau. Bet ar meilė trunka kelis mėnesius? Ir išvis kiek kartų galima mylėti per gyvenimą? Ir kaip žinoti kada tikrai myli? Šit!#3
Didelė baimė yra ir patekti į santykius, atrodytų tobulus, bet būti šalia mylinčio, rūpestingo žmogaus žinant, kad nemyli jo taip labai kaip jis tave. Vieni sako,kad lengviau yra aklai mylėti nei būti tam,kuris myli mažiau. Ir taip santykiai ne juokas yra, o dar šitoks išgyvenimas lauktų.
O šiaip galiausiai po visų minčių ateina tas supratimas, kad aš tiesiog pasiutusiai daug ir be reikalo apie viską galvoju. Kas būtų jeigu būtų ir taip toliau.Šit!#4
Taigi nusprendžiau, kad mano penkmečio planas yra baigus mokslus rasti darbą ir bent kiek padirbti pagal specialybę, o tada jeigu būdama 25-28 metų dar neturėsiu jokio potencialaus vyro tiesiog pasidaryti vaiką su geriausiu draugu, kuris jau kaip ir už. Ir tobulai gyventi bandant sujungti galą su galu dėl vaiko, būnant vieniša mama. Greičiausiai problemų dėl vaiko atėmimo nebūtų, o ir dėl potencialaus vaikelio tėvo darbo ir gyvenimo būdo yra gan aišku,kad jis teisių į vaiką baisiai nereikalaus. Pliusas jam,kad nereikės mokėti alimentų. Pliusas man,kad nereikės tarnauti pilvotam diedui, verkti per skyrybas ar laikyti už pavadžio pašėlusį kojotą. Mažiau dramų, daugiau malonaus sekso, puikūs santykiai su draugu ir vaikelis bei karjera šiokia tokia. Tikriausiai noriu per daug. Šit!#5
2015 m. liepos 23 d., ketvirtadienis
DO's and DON'T's
Visuomenė diktuoja kaip vienas ar kitas asmuo gali arba negali elgtis, atrodyti, atsižvelgiant į išvaizdą, lytį, amžių ir t.t. Pavyzdžiui seksizmas. Moters speneliai negali būti matomi viešose fotografijose, gatvėje. net žindyti yra vulgaru ir nepadoru. Pusnuogis vyras visiems normalu. Moters plaukuotumas nepriimtinas išvis,o ką jau kalbėti jei bikinio reklamoje mergina aiškiai turės daugiau nei "nusileidimo taką" apačioje. O vyro apatiniai nuleisti žemai žemai ir jau net kai matosi "šaknis" yra irgi normalu.
Būdama mergina visada turiu būti pasitempusi, nesikeikti, nebūti labai garsi viešumoje, tvardyti emocijas. Gi damai taip pridera. tikra moteris visada pasitempusi ir iškelta galva. Dažnai matau net video ar šiaip straipsnių apie tai kaip būti tikra dama. Juose žinoma nurodoma, kad dama niekada nesiginčys, ji visada teisi ir visada daro tik gerus sprendimus, ji niekada nesirodys be makiažo ar susivėlusi ir visada bus savimi ir savo šeima patenkinta. Bullshit. Jei taip tai aš nenoriu būti dama.
Išvis aš kaip būdama stora mergina sulaukiu kritikos daug dažniau. Negaliu rengtis šviesiais, aptemptais rūbais. Gink dieve paryškinčiau savo figūrą ar rengčiausi ryškiai,kitaip. Dar jeigu elgsiuos kitaip ir stengsiuos išryškėti arba rengsiuosi kaip dvidešimtmetė būdama 22. Gal net namuose to sulaukiu dažniau nei medijose ar gatvėje. (Tai yra skaudu ir ateityje kai susitvarkysiu su vidumi savo aprašyta bus. )
Seksizmas yra didelė pasmerkimo dėl tam tikro elgesio priežastis. Pavyzdžiui jei vaikinas pradeda lytinį gyvenimą nuo 16 metų tai kai kurie sakytų, kad visai normaliai arba net vėlai. O jeigu mergina praranda nekaltybę iki 18 tai jau nėra labai gražu ir mergina nėra tokia jau ir padori. Arba jei vaikinas išduoda savo merginą tai yra paaiškinama,kad vaikinai tiesiog mėgsta seksą ir nieko čia nepakeisi. Skant, normalu. Newsflash Newsflash merginos irgi mėgsta seksą. Naujiena, ane?
Vaikinas yra mačo jei turi daug patirties, moką šį bei tą lovoje, juolab jei turi kelias fuck buddies vienu metu. Mergina tai tiesiog šliundra jei bj dariusi yra daugiau nei penkiem vaikinam per gyvenimą, o ką jau kalbėti jeigu mylisi su kažkuo be įsipareigojimų. Ji negerbia savęs, save švaisto ir t.t. jei mėgaujasi atsitiktiniu seksu, keičia partnerius ir tiesiog gyvena gyvenimą. Kaip sakoma kekšė yra tiesiog moteris, besielgianti kaip vyras.
Kas turi teisę nurodinėti,kad dvidešimtmetei rengtis vienaip ar kitaip, nes tai priimtina pagal jos amžių. Arba kas pasakė,kad mergina, turinti draugų vaikinų į visus juos žiūri kaip į meilės objektus ir specialiai baido merginas nuo jų. Niekas nesprendžia apie kitus ir jų savęs meilę pagal tai koks kiekis partnerių buvo jų lovoje. Mažai yra mąstančių kitaip ir savo galva, norinčių bent kažką pakeisti. Kaip stereotipinam viską ir pilkiname, kad tik lengviau virškintusi. Visuomenė tokia vienalytė tampa, kad net savo nuomonę turėti yra tabu. Kaip pasako dauguma taip ir aš galvosiu visą gyvenimą. O vėliau pagalvoji savo galva ir matai,kad nėra jau taip px viskas ir gal visai nieko būtų kažką pakeisti, bet jau būna vėlu tai tiesiog gyveni, bet imi jau ir skustis. Kaip aš va dabar ;D
Būdama mergina visada turiu būti pasitempusi, nesikeikti, nebūti labai garsi viešumoje, tvardyti emocijas. Gi damai taip pridera. tikra moteris visada pasitempusi ir iškelta galva. Dažnai matau net video ar šiaip straipsnių apie tai kaip būti tikra dama. Juose žinoma nurodoma, kad dama niekada nesiginčys, ji visada teisi ir visada daro tik gerus sprendimus, ji niekada nesirodys be makiažo ar susivėlusi ir visada bus savimi ir savo šeima patenkinta. Bullshit. Jei taip tai aš nenoriu būti dama.
Išvis aš kaip būdama stora mergina sulaukiu kritikos daug dažniau. Negaliu rengtis šviesiais, aptemptais rūbais. Gink dieve paryškinčiau savo figūrą ar rengčiausi ryškiai,kitaip. Dar jeigu elgsiuos kitaip ir stengsiuos išryškėti arba rengsiuosi kaip dvidešimtmetė būdama 22. Gal net namuose to sulaukiu dažniau nei medijose ar gatvėje. (Tai yra skaudu ir ateityje kai susitvarkysiu su vidumi savo aprašyta bus. )
Seksizmas yra didelė pasmerkimo dėl tam tikro elgesio priežastis. Pavyzdžiui jei vaikinas pradeda lytinį gyvenimą nuo 16 metų tai kai kurie sakytų, kad visai normaliai arba net vėlai. O jeigu mergina praranda nekaltybę iki 18 tai jau nėra labai gražu ir mergina nėra tokia jau ir padori. Arba jei vaikinas išduoda savo merginą tai yra paaiškinama,kad vaikinai tiesiog mėgsta seksą ir nieko čia nepakeisi. Skant, normalu. Newsflash Newsflash merginos irgi mėgsta seksą. Naujiena, ane?
Vaikinas yra mačo jei turi daug patirties, moką šį bei tą lovoje, juolab jei turi kelias fuck buddies vienu metu. Mergina tai tiesiog šliundra jei bj dariusi yra daugiau nei penkiem vaikinam per gyvenimą, o ką jau kalbėti jeigu mylisi su kažkuo be įsipareigojimų. Ji negerbia savęs, save švaisto ir t.t. jei mėgaujasi atsitiktiniu seksu, keičia partnerius ir tiesiog gyvena gyvenimą. Kaip sakoma kekšė yra tiesiog moteris, besielgianti kaip vyras.
Kas turi teisę nurodinėti,kad dvidešimtmetei rengtis vienaip ar kitaip, nes tai priimtina pagal jos amžių. Arba kas pasakė,kad mergina, turinti draugų vaikinų į visus juos žiūri kaip į meilės objektus ir specialiai baido merginas nuo jų. Niekas nesprendžia apie kitus ir jų savęs meilę pagal tai koks kiekis partnerių buvo jų lovoje. Mažai yra mąstančių kitaip ir savo galva, norinčių bent kažką pakeisti. Kaip stereotipinam viską ir pilkiname, kad tik lengviau virškintusi. Visuomenė tokia vienalytė tampa, kad net savo nuomonę turėti yra tabu. Kaip pasako dauguma taip ir aš galvosiu visą gyvenimą. O vėliau pagalvoji savo galva ir matai,kad nėra jau taip px viskas ir gal visai nieko būtų kažką pakeisti, bet jau būna vėlu tai tiesiog gyveni, bet imi jau ir skustis. Kaip aš va dabar ;D
2015 m. liepos 8 d., trečiadienis
just girly things
*kai negali įkvėpti oro ir tai pradeda gąsdinti jog net nori kviestis greitąją
*kai viskas slysta iš rankų ir atrodo,kad blogiau jau kažin ar gali būti
*kai emocijos veržiasi pro kraštus
*kai slepiesi po medžių šakomis,kad aplinkiniai nematytų jog emocijos virsta ašaromis
*kai nuolatinis tavo melas yra ,, man viskas gerai"
*kai atrodo, kad jei kartosi tai sau dažniau viskas ir bus gerai
*kai bijai,kad priėmusi rimtą pagalbą nebegalėsi be to daugiau
*kai žodis psichoterapeutas tampa keiksmažodžiu
*kai pradedi poliklinikos bijoti it velnias kryžiaus
*kai net mama, visada sakiusi, jog nėra tikrų draugų tave verčia ieškotis draugių
*kai viskas slysta iš rankų ir atrodo,kad blogiau jau kažin ar gali būti
*kai emocijos veržiasi pro kraštus
*kai slepiesi po medžių šakomis,kad aplinkiniai nematytų jog emocijos virsta ašaromis
*kai nuolatinis tavo melas yra ,, man viskas gerai"
*kai atrodo, kad jei kartosi tai sau dažniau viskas ir bus gerai
*kai bijai,kad priėmusi rimtą pagalbą nebegalėsi be to daugiau
*kai žodis psichoterapeutas tampa keiksmažodžiu
*kai pradedi poliklinikos bijoti it velnias kryžiaus
*kai net mama, visada sakiusi, jog nėra tikrų draugų tave verčia ieškotis draugių
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)