Man depresija, bet tai nereiškia, kad..

• aš visada liūdna
• nemoku džiaugtis gyvenimu
• aš žaloju save
• aš noriu žaloti save
• nemoku bendrauti
• nenoriu bendrauti
• man nereikia kitų žmonių
• nesimėgauju maistu
• nesimėgauju seksu
• man nerūpi kaip atrodau ir kaip jaučiuosi
• man nerūpi kiti
• mano nuotaikos nepastovios
• mano nuotaikos priklauso nuo vaistų
• man niekada nebus geriau
• dėl viso to kalti vaikinai
• esu ligonė
• dėl to ir esu stora
• aš beviltiškai noriu meilės
• man padėti gali tik meilė/ vaikinas
• psichologas mano geriausias draugas
• mane kamuoja panikos priepuoliai
• aš galiu kamnors padaryti kažką blogo, nes esu nepastovi;

#MūsųDaug

Niekada nemaniau, kad rašysiu apie tai kas yra šitaip skaudu, bet šiandieninės temos ir problemos yra didelė priežastis to,jog nebegaliu tylėti.
Visuomenėje vyrauja stereotipas,kad seksualinės prievartos aukomis tampa asocialios moterys, merginos. Tai nutinka gatvėje, nepažįstamoje aplinkoje ir juolab ne nuo artimo žmogaus rankos. Visada auka būna kalta. Dėl savo lyties, išvaizdos, aprangos, galų gale dėl silpnumo, naivumo ir kvailumo.
Man buvo aštuoniolika, kai patyriau tai ko niekad negalėsiu pamiršti. Ne, aš nebuvau išprievartauta, bet dėkoju tik jo kantrybės stokai už tai ir savo vyriškai jėgai. Tai nenutiko gatvėje, mano šeima negyvena iš pašalpų ir aš negyvenu gūdžiam kaime. Jis nebuvo vyresnis, stambesnis ar atsitiktinis žmogus. Jį laikiau savo draugu ne vienus metus. Buvau jo draugė,kuri už jo akių nestumdavo ant jo ir nekalbėdavo į akis, atvirkščiai. Aš stumdavau į akis ir kalbėjau ką galvojau, buvau su juo atvira. Buvo jo gimtadienis, taip pat aštuonioliktas. Susibūrė saujelė tariamų draugų ir kaip tuo metu buvom įpratę gėrėm už jo sveikatą. Visi buvo vaikinai ir tik trys merginos: aš, jo sesuo, mano draugė. Vakarui judant link nakties žmonės byrėjo po truputį namo. Mano draugė išėjo su kitu vaikinu pas draugus, kurių balius buvo įdomesnis. laikui bėgant keitėsi žmonių sėdėjimas ir vakaro kaltininkas vis sėdėdavo šalia manęs. Vienu momentu jis grįžo iš kambario ir man į delną įspraudė prezervatyvą. Supratusi užuominą atsakiau jam ,, nesvaik" ir nuleidau tai ale juokais. Mano ex matydamas,kad kalbuosi su juo užvirė iš pavydo ir šnairavo į mane lyg į kaltą ir jį išdavusią. Išėjau į tualetą, man nespėjus nei prisėsti jau kažkas brovėsi į jį. Pasiskubinau ir nuėjau į vonią plautis rankų. Čia iššoko jubiliatas ir išjungęs šviesą prirėmė mane prie kriauklės, ėmė bučiuoti glamonėti. Pavyko jį atstumti kai manęs ieškodamas įėjo mano ex. Jis supyko ir nutarė išeiti namo, paskui jį ir kiti vaikinai. Likau tik aš ir būdama nevietine neturėjau kitos išeitie tik likti pas jį nakvoti. Man atsigulus jis neva atėjo teliko pažiūrėti ir ilgainiui ėmė priekabiauti. Mano ne jam nereiškė nieko, ką rodė mėlynės ant rankų. Aš net buvau išvadinta kekše, nes nepasidaviau jam. Po bandymų mane palaužti jis pavargo ir man pavyko jį atstumti. Tačiau jis lyg niekur nieko miegojo šalia visą naktį. Aš nesudėjau nei bluosto. Niekam nieko nesakiusi išsikviečiau draugę ir paprašiau,kad ji kuo greičiau rastų kuo mums grįžti namo. Tylėjau dar dieną ar dvi. Bet turėjau kažkam papasakoti. Draugai nesugebėjo suvokti to. O JIS viską nurašė alkoholiui. Nenorėjau problemų nei savo nei jo šeimai. Viskas liko tyloje.
Kaltinau save, kad juokavau apie gimtadienio seksą, kad buvau su suknele, dėl to jog esu mergina. Buvo gėda, bjauru ir bijojau pasekmių.
Mane kamavo košmarai, paranoja, panikos priepuoliai. Bijojau girtų vaikinų, nepažįstamųjų. Prie vyro nenorėjau nei liestis. Visa tai paaštrėjo kai vyras gyvenantis mano bute girtas lindo bučiuotis. Bijojau miegoti viena bute, nes jis galėjo betkada grįžti iš savo komandiruočių. Ilgai visai nemiegodavau.
Kankinausi maždaug metus. Viskam padėjo tašką tai,kad to vyro nebeliko bute, o vaikinas buvęs draugu prasigėrė ir nustojo šmėžuoti akyse.
Niekada nežinai kas gali nutikti tau. Kai tavęs tai neliečia problema neatrodo didelė, bet kai patiri kažką tokio supranti kaip sunku yra gyventi su gėda ir kalte dėl to ko nepadarei tu, bet padarė tau.