Man depresija, bet tai nereiškia, kad..

• aš visada liūdna
• nemoku džiaugtis gyvenimu
• aš žaloju save
• aš noriu žaloti save
• nemoku bendrauti
• nenoriu bendrauti
• man nereikia kitų žmonių
• nesimėgauju maistu
• nesimėgauju seksu
• man nerūpi kaip atrodau ir kaip jaučiuosi
• man nerūpi kiti
• mano nuotaikos nepastovios
• mano nuotaikos priklauso nuo vaistų
• man niekada nebus geriau
• dėl viso to kalti vaikinai
• esu ligonė
• dėl to ir esu stora
• aš beviltiškai noriu meilės
• man padėti gali tik meilė/ vaikinas
• psichologas mano geriausias draugas
• mane kamuoja panikos priepuoliai
• aš galiu kamnors padaryti kažką blogo, nes esu nepastovi;

#MūsųDaug

Niekada nemaniau, kad rašysiu apie tai kas yra šitaip skaudu, bet šiandieninės temos ir problemos yra didelė priežastis to,jog nebegaliu tylėti.
Visuomenėje vyrauja stereotipas,kad seksualinės prievartos aukomis tampa asocialios moterys, merginos. Tai nutinka gatvėje, nepažįstamoje aplinkoje ir juolab ne nuo artimo žmogaus rankos. Visada auka būna kalta. Dėl savo lyties, išvaizdos, aprangos, galų gale dėl silpnumo, naivumo ir kvailumo.
Man buvo aštuoniolika, kai patyriau tai ko niekad negalėsiu pamiršti. Ne, aš nebuvau išprievartauta, bet dėkoju tik jo kantrybės stokai už tai ir savo vyriškai jėgai. Tai nenutiko gatvėje, mano šeima negyvena iš pašalpų ir aš negyvenu gūdžiam kaime. Jis nebuvo vyresnis, stambesnis ar atsitiktinis žmogus. Jį laikiau savo draugu ne vienus metus. Buvau jo draugė,kuri už jo akių nestumdavo ant jo ir nekalbėdavo į akis, atvirkščiai. Aš stumdavau į akis ir kalbėjau ką galvojau, buvau su juo atvira. Buvo jo gimtadienis, taip pat aštuonioliktas. Susibūrė saujelė tariamų draugų ir kaip tuo metu buvom įpratę gėrėm už jo sveikatą. Visi buvo vaikinai ir tik trys merginos: aš, jo sesuo, mano draugė. Vakarui judant link nakties žmonės byrėjo po truputį namo. Mano draugė išėjo su kitu vaikinu pas draugus, kurių balius buvo įdomesnis. laikui bėgant keitėsi žmonių sėdėjimas ir vakaro kaltininkas vis sėdėdavo šalia manęs. Vienu momentu jis grįžo iš kambario ir man į delną įspraudė prezervatyvą. Supratusi užuominą atsakiau jam ,, nesvaik" ir nuleidau tai ale juokais. Mano ex matydamas,kad kalbuosi su juo užvirė iš pavydo ir šnairavo į mane lyg į kaltą ir jį išdavusią. Išėjau į tualetą, man nespėjus nei prisėsti jau kažkas brovėsi į jį. Pasiskubinau ir nuėjau į vonią plautis rankų. Čia iššoko jubiliatas ir išjungęs šviesą prirėmė mane prie kriauklės, ėmė bučiuoti glamonėti. Pavyko jį atstumti kai manęs ieškodamas įėjo mano ex. Jis supyko ir nutarė išeiti namo, paskui jį ir kiti vaikinai. Likau tik aš ir būdama nevietine neturėjau kitos išeitie tik likti pas jį nakvoti. Man atsigulus jis neva atėjo teliko pažiūrėti ir ilgainiui ėmė priekabiauti. Mano ne jam nereiškė nieko, ką rodė mėlynės ant rankų. Aš net buvau išvadinta kekše, nes nepasidaviau jam. Po bandymų mane palaužti jis pavargo ir man pavyko jį atstumti. Tačiau jis lyg niekur nieko miegojo šalia visą naktį. Aš nesudėjau nei bluosto. Niekam nieko nesakiusi išsikviečiau draugę ir paprašiau,kad ji kuo greičiau rastų kuo mums grįžti namo. Tylėjau dar dieną ar dvi. Bet turėjau kažkam papasakoti. Draugai nesugebėjo suvokti to. O JIS viską nurašė alkoholiui. Nenorėjau problemų nei savo nei jo šeimai. Viskas liko tyloje.
Kaltinau save, kad juokavau apie gimtadienio seksą, kad buvau su suknele, dėl to jog esu mergina. Buvo gėda, bjauru ir bijojau pasekmių.
Mane kamavo košmarai, paranoja, panikos priepuoliai. Bijojau girtų vaikinų, nepažįstamųjų. Prie vyro nenorėjau nei liestis. Visa tai paaštrėjo kai vyras gyvenantis mano bute girtas lindo bučiuotis. Bijojau miegoti viena bute, nes jis galėjo betkada grįžti iš savo komandiruočių. Ilgai visai nemiegodavau.
Kankinausi maždaug metus. Viskam padėjo tašką tai,kad to vyro nebeliko bute, o vaikinas buvęs draugu prasigėrė ir nustojo šmėžuoti akyse.
Niekada nežinai kas gali nutikti tau. Kai tavęs tai neliečia problema neatrodo didelė, bet kai patiri kažką tokio supranti kaip sunku yra gyventi su gėda ir kalte dėl to ko nepadarei tu, bet padarė tau.

Dovilė ir santykiai

Kitaip tariant istorija apie baimes.
Jau geri trys metai kaip esu vieniša ir tai nemanau,kad greitu laiku keisis. Tikriausiai mano vidinė būsena šiuo metu tam turi didelę reikšmę, nes norint daryti laimingais kitus turi pats laimingas būti. O laimei reikia vidinės ramybės. Jos ir neturiu. Esu visiškas chaosas šiuo metu.. ypač sėdint namie visą vasarą. Kiekvienas žingsnis yra lyg rizika kažką sugadinti, nes nesugebu padaryti nieko gerai. Ką kalbėti apie tai kaip galiu sugadinti gerus žmones priėjusius prie manęs. No way. I don't want that at all. 
Dar viena baimė apart sugadinti gerus žmones.. NEMOKĖJIMAS MYLĖT. Vis pažvelgdama į praėjusius santykius, draugystes išsikeliu sau klausimą " Kas tai buvo?" ir žinoma neturiu atsakymo. Galiu sakyti, kad myliu šeimos narius, draugus, bet nežinau ar mylėjau ką nors labiau... Net kai ir sakydavau tai, tam kartui, atrodo nuoširdžiai. Ar melavau sau ir žmonėms šalia savęs? Tai išeina, kad taip. Tu esi melagė. Šit! Savybė, kurios labiau už viską neapkenčiu ir ji visada sekioja pačią mane. Good job. 
Gerai imkimės analizės. Buvo draugų, kurių ignoravimas mane virkdydavo ir jiems atleisdavau viską. BUVO. Iki nustojau aklai tikėti viskuo ir atsargiau žiūrėti į žmones. Tai ar mylėjau? Tikriausiai, kad ne. Šit!#2 Bet gal posakis jei myli paleisk teisingas. Na nebent. 
Vaikinai. Nebuvo nei vieno, dėl kurio būčiau beviltiškai pametusi galvelę. Not that i know of :D Buvo fazių, kai reikėjo tik Jo vieno ir viskas, elgiausi kvailai ir mergaitiškai dėl dėmesio .. Tai gal ir mylėjau. Bet ar meilė trunka kelis mėnesius? Ir išvis kiek kartų galima mylėti per gyvenimą? Ir kaip žinoti kada tikrai myli? Šit!#3
Didelė baimė yra ir patekti į santykius, atrodytų tobulus, bet būti šalia mylinčio, rūpestingo žmogaus žinant, kad nemyli jo taip labai kaip jis tave. Vieni sako,kad lengviau yra aklai mylėti nei būti tam,kuris myli mažiau. Ir taip santykiai ne juokas yra, o dar šitoks išgyvenimas lauktų.
O šiaip galiausiai po visų minčių ateina tas supratimas, kad aš tiesiog pasiutusiai daug ir be reikalo apie viską galvoju. Kas būtų jeigu būtų ir taip toliau.Šit!#4
Taigi nusprendžiau, kad mano penkmečio planas yra baigus mokslus rasti darbą ir bent kiek padirbti pagal specialybę, o tada jeigu būdama 25-28 metų dar neturėsiu jokio potencialaus vyro tiesiog pasidaryti vaiką su geriausiu draugu, kuris jau kaip ir už. Ir tobulai gyventi bandant sujungti galą su galu dėl vaiko, būnant vieniša mama. Greičiausiai problemų dėl vaiko atėmimo nebūtų, o ir dėl potencialaus vaikelio tėvo darbo ir gyvenimo būdo yra gan aišku,kad jis teisių į vaiką baisiai nereikalaus. Pliusas jam,kad nereikės mokėti alimentų. Pliusas man,kad nereikės tarnauti pilvotam diedui, verkti per skyrybas ar laikyti už pavadžio pašėlusį kojotą. Mažiau dramų, daugiau malonaus sekso, puikūs santykiai su draugu ir vaikelis bei karjera šiokia tokia. Tikriausiai noriu per daug. Šit!#5

DO's and DON'T's

Visuomenė diktuoja kaip vienas ar kitas asmuo gali arba negali elgtis, atrodyti, atsižvelgiant į išvaizdą, lytį, amžių ir t.t. Pavyzdžiui seksizmas. Moters speneliai negali būti matomi viešose fotografijose, gatvėje. net žindyti yra vulgaru ir nepadoru. Pusnuogis vyras visiems normalu. Moters plaukuotumas nepriimtinas išvis,o ką jau kalbėti jei bikinio reklamoje mergina aiškiai turės daugiau nei "nusileidimo taką" apačioje. O vyro apatiniai nuleisti žemai žemai ir jau net kai matosi "šaknis" yra irgi normalu.
Būdama mergina visada turiu būti pasitempusi, nesikeikti, nebūti labai garsi viešumoje, tvardyti emocijas. Gi damai taip pridera. tikra moteris visada pasitempusi ir iškelta galva. Dažnai matau net video ar šiaip straipsnių apie tai kaip būti tikra dama. Juose žinoma nurodoma, kad dama niekada nesiginčys, ji visada teisi ir visada daro tik gerus sprendimus, ji niekada nesirodys be makiažo ar susivėlusi ir visada bus savimi ir savo šeima patenkinta. Bullshit. Jei taip tai aš nenoriu būti dama.
Išvis aš kaip būdama stora mergina sulaukiu kritikos daug dažniau. Negaliu rengtis šviesiais, aptemptais rūbais. Gink dieve paryškinčiau savo figūrą ar rengčiausi ryškiai,kitaip. Dar jeigu elgsiuos kitaip ir stengsiuos išryškėti arba rengsiuosi kaip dvidešimtmetė būdama 22. Gal net namuose to sulaukiu dažniau nei medijose ar gatvėje. (Tai yra skaudu ir ateityje kai susitvarkysiu su vidumi savo aprašyta bus. )
Seksizmas yra didelė pasmerkimo dėl tam tikro elgesio priežastis. Pavyzdžiui jei vaikinas pradeda lytinį gyvenimą nuo 16 metų tai kai kurie sakytų, kad visai normaliai arba net vėlai. O jeigu mergina praranda nekaltybę iki 18 tai jau nėra labai gražu ir mergina nėra tokia jau ir padori. Arba jei vaikinas išduoda savo merginą tai yra paaiškinama,kad vaikinai tiesiog mėgsta seksą ir nieko čia nepakeisi. Skant, normalu. Newsflash Newsflash merginos irgi mėgsta seksą. Naujiena, ane?
Vaikinas yra mačo jei turi daug patirties, moką šį bei tą lovoje, juolab jei turi kelias fuck buddies vienu metu. Mergina tai tiesiog šliundra jei bj dariusi yra daugiau nei penkiem vaikinam per gyvenimą, o ką jau kalbėti jeigu mylisi su kažkuo be įsipareigojimų. Ji negerbia savęs, save švaisto ir t.t. jei mėgaujasi atsitiktiniu seksu, keičia partnerius ir tiesiog gyvena gyvenimą. Kaip sakoma kekšė yra tiesiog moteris, besielgianti kaip vyras.
Kas turi teisę nurodinėti,kad dvidešimtmetei rengtis vienaip ar kitaip, nes tai priimtina pagal jos amžių. Arba kas pasakė,kad mergina, turinti draugų vaikinų į visus juos žiūri kaip į meilės objektus ir specialiai baido merginas nuo jų. Niekas nesprendžia apie kitus ir jų savęs meilę pagal tai koks kiekis partnerių buvo jų lovoje. Mažai yra mąstančių kitaip ir savo galva, norinčių bent kažką pakeisti. Kaip stereotipinam viską ir pilkiname, kad tik lengviau virškintusi. Visuomenė tokia vienalytė tampa, kad net savo nuomonę turėti yra tabu. Kaip pasako dauguma taip ir aš galvosiu visą gyvenimą. O vėliau pagalvoji savo galva ir matai,kad nėra jau taip px viskas ir gal visai nieko būtų kažką pakeisti, bet jau būna vėlu tai tiesiog gyveni, bet imi jau ir skustis. Kaip aš va dabar ;D

just girly things

*kai negali įkvėpti oro ir tai pradeda gąsdinti jog net nori kviestis greitąją
*kai viskas slysta iš rankų ir atrodo,kad blogiau jau kažin ar gali būti
*kai emocijos veržiasi pro kraštus
*kai slepiesi po medžių šakomis,kad aplinkiniai nematytų jog emocijos virsta ašaromis
*kai nuolatinis tavo melas yra ,, man viskas gerai"
*kai atrodo, kad jei kartosi tai sau dažniau viskas ir bus gerai
*kai bijai,kad priėmusi rimtą pagalbą nebegalėsi be to daugiau
*kai žodis psichoterapeutas tampa keiksmažodžiu
*kai pradedi poliklinikos bijoti it velnias kryžiaus
*kai net mama, visada sakiusi, jog nėra tikrų draugų tave verčia ieškotis draugių

-labukas
-labas,zuikeli
-nevadink manęs taip
-ok ok neširsk


būčiau pasakiusi ,,kodėl ne? Ar tavo vaikinas taip tave vadina?", bet tai būtų buvę juokinga tik tada jei bičas AIŠKIAI būtų heteroseksualus.. :/
#nojokeforyou

Iš serijos ,,Kai pamiršti jog kažkada kažką rašei "

XXI a. tapo medijų inovacijų, socialinių tinklų ir interneto klestėjimo laiku. Tuo pat metu televizijos ir spaudos vartojimo sumažėjimo laikotarpiu. Visa tai šiuolaikiniam žmogui suteikia laisvę gauti visą reikiamą informaciją bet kokiu metu ir tokiu būdu, koks jam priimtiniausias ir prieinamiausias.  Socialiniai tinklai tapo vieta, kur galime gauti visą reikiamą informaciją lengvai ir sekti žmones, kurie rūpi arba įkvepia. Taip pat lengvai ir susirgti priklausomybe nuo to. „Selfies“ jau tapo liga seniai, „ Šalčiūčia “ pasiekė populiarumo viršūnę ir sulaukia vis daugiau „ heiterių“, bet kokia šlovė kai nėra kam tavęs nekęsti. Demokratija pasireiškia piliečių nuomonės reiškimu visuotinai – komentaruose. . Tai daro įtaką ir mums ir mūsų artimiesiems. Ypač kai vaikai pradeda aktyviai lindėti internete tai juos labai lengvai pasiekia. Tokiu būdu mentalitetas bunka ir intelektualus jaunimas nyksta, nes populiarioji žiniasklaida, „ šlamšto“ skelbimas labiau domina ir traukia paauglius. Ko rezultatas yra tai, kad jie nesidomi tuo kas plėstų jų akiratį ir gilintų žinias, o apsikrauna popsu, kuris ryja laiką ir smegenis. 

Tačiau visa tai turi savų pliusų ir minusų. Vieniems tai atneša lengvą populiarumą, kuris dažniausiai tėra laikina šlovė, o kitiems sugadina gyvenimus. Kaip? Nuolat savo gyvenimo detales nuo pačių smulkiausių : ką šiandien valgė ar kaip apsirengusi buvo, viešinančios „ žvaigždutės“ taip sulaukia populiarumo, bet ilgainiui tai nieko gero neatneša. Pradėjus taip dalintis viskuo su žiniasklaida, jos apetitas išauga ir žmonės ima stebėtis kai vienos ar kitos gyvenimo detalės nusprendi neviešinti. Geltonosios spaudos atstovai ir sekėjai socialiniuose tinkluose ima piktintis tokiais pasikeitimais. Tokiu būdu populiarumas mažėja dar greičiau nei prieš tai didėjo. Dar viena pusė žalojančio populiarumo pasireiškia tada kai viena melaginga žinutė išauga į milžinišką skandalą, kuris griauna ryšius, reputaciją. Ščiogolevaitės ir jos nėštumo situacija pavyzdžiui. Vienas komentaras, viena nuotrauka ir žiniasklaidos išpūstas skandalas griauna karjerą. Ką kalbėti kai tokios melagingos istorijos sugriauna ir asmeninius gyvenimus. Aišku kvaila tikėti ne savo artimuoju, o pigiai užsidirbti orinčiais žurnalistais, bet visokių žmonių yra. 

Dažnas darbdavys dabar „ pagooglina“ apie žmogų, kurio gyvenimo aprašymą gauna.  Viskas ką skelbiame socialiniuose tinkluose, kuo dalinamės, kaip bendraujame viešai mato visi kas mūsų „paieško“. Žinoma ne visi įdarbindami žmones tai daro, bet tai tapo dažnu dalyku ir minusu bei karjeros trukdžiu. Dar vienas dalykas nutinka jau įsidarbinus. Susikviečiame visus bendradarbius į pavyzdžiui feisbuką ir sėkmingai tai pamiršę toliau laisvai viską skelbiame apie savo gyvenimą. Yra tokių, kurie beveik visas smulkmenas talpina ten, o tai retai kada būna į gerą. Po nelabai vykusių ar kažką su darbu susijusio turinio publikavimu savo profilyje galite susilaukti mažų mažiausiai apkalbų ar bendradarbių ir viršininkų nemalonės. Galų gale daugelis pavargsta nuo jūsų siuntinėjamų žaidimų užklausų. Visada reikia arba nusistatyti privatumą tam pačiam feisbuke arba mąstyti kuo dalijatės su visu pasauliu. Kaip sakoma „ kartą nuėjo į internetą tai liko amžinai“, nepamirškime to. Ir galų gale pasilikti kažką sau yra daug sveikiau.

O kur eisime toliau? Kas antras septynmetis jau turi asmeninius išmaniuosius telefonus  arba planšetinius kompiuterius ir serga interneto priklausomybe. Tokie jauni, o jau neturi privatumo viskuo besidalindami viešai. Dažnai tokie dalykai tampa ir patyčių priežastimi. Vėliau gal jau ir gimdymus viešinti bus madinga arba kūdykiams kurti socialinių tinklų profilius. Ar populiarumo pasiekti bus galima tik tokiais būdais, o ne talento pagalba. Tikiuosi jog nenugyvensime iki tokio lygio,kai privatumo nebeturės niekas ir viskas bus vieša ir matoma visiems.  

y u have no boyfriend, Dovile

Pastaruoju metu vis sulaukdavau klausimų ir komentarų iš šitos operos. ,,Kodėl tokia mergina neturi vaikino tiek laiko?"; ,, Būtum gera žmona''; ,,Tu tobula mergina"; ,,Jei padirbėtum su išvaizda turėtum gerbėjų eiles"; ,,Tu per daug protinga "; ,,Su tavim sunku bendraut '' ir tikriausiai vienas geresnių perliukų ,, Ką man draugai pasakytų, jei draugaučiau su tokia kaip tu".

Taaaiiip, skirtingos nuomonės. Vieni sako,kad aš tobula, nors vistiek esmė yra ta pati kaip sakant jog aš per daug protinga ir per daug stora tik švelniau pasakyta. Nes daug kas pabrėžia tą ,,būtum", kas reiškia,jog betkam kitam tik ne man :D Kad ir tokių posakių sulaukiu netrūksta dėmesio iš vaikinų, gerbėjų yra. Gal aš išranki, gal savim nepasitikiu arba kaip tik per daug pasitikiu savimi.. Who knows kodėl juos atstumiu iš tikrųjų .O šiaip gerai pagalvojus galiu sudėlioti šiokį tokį Top'ą kodėl aš vieniša.

• Vaikinai arba kvaili arba tiesiog tušti ir bendros kalbos tiesiog nėra arba tam tikras potraukis laikinas, nes pabendravus daugiau su žmogumi jaučiu nuobodulį. O ir protas vaikino mano yra didžiausias turn on ir atvirkščiai priešingoje situacijoje.
• Esu nelabai sveikai atvira, neturiu filtro. VISIŠKAI jokio filtro. Kalbu viską kas ateina į galvą, visą tiesą galiu rėžti į akis ir esu atversta knyga. Tokie dalykai gąsdina vaikinus dažnai. 
• Esu iškrypusi. Ne kiekvienas vyras gali tai suprasti ir pakelti. Čia nesiplėskime :D
• Esu labai savarankiška ir užsispyrusi, nemoku priimti pagalbos ir jos prašyti. Mane reikia prisijaukinti kaip laukinę. 
• Bijau, kad nemoku mylėti. Visada poroje būna tas vienas,kuris myli labiau. Nenoriu būti ta kita. Nenoriu skaudinti žmonių.
• Mano pasiutęs gyvenimas. Pati gerai trenkta ir kitokia nei visa žmonija, šeima irgi kreizovi padarai, renginiai,veikla,pomėgiai. Mane suprasti reikia mokėti :D
• Tikriausiai didžiausia priežastis yra ta,kad aš nežinau ar tikrai noriu tokių santykių, kokius gali pasiūlyti tie ,,gerbėjai''. Nenoriu būti trofėjinė mergina ir nenoriu būti gėda. Nenoriu būti prispausta pavydaus vaikino ir nenoriu polyamorous santykių. 
• DĖMESIO TMI ! Tikriausiai man reiktų normalaus vyro vienam kartui mano gyvenime,kad smegeninė suprastų ko tiksliai noriu ir ko man reikia :D

But in the end it does'nt even matter ;D Aš daugiau mažiau laiminga esu ten kur esu. Ir sveikų, sėkmingų santykių ir apskritai gyvenimo taisyklė yra - kai būsi laimingas vienas galėsi ir kitą padaryti laimingu. 

Kokie kartais esame lėkšti

Kaip dažnai padarai savas išvadas apie žmogaus gyvenimo būdą vien teisdamas jo išvaizdą?
Tatuiruotės ( dažnai nublukusios) ant vyresnių vyrų - "kalėjmščikas" Dažniausiai 40-60metų vyrai tatuiruotomis rankomis,dažnai plaštakomis,pirštais grįžta ne iš įkalinimo įstaigų,o kariuomenės. Pačios tatuiruotės turi būrio ar jo draugų reikšmes.
Jaunuoliai su antsvoriu - "fastfood'o" aukos,nesportuojantys ir neturintys gyvenimo.
O kas pagalvoja apie ligas, kurios verčia kūną pilnėti. Diabetas, kaulų, raumenų, skydlaiukės, hormoninės ligos. Galiausiai genai, kurių nepakeisi. Dažnai sporto salėje gali matyti ( aš ir pati jaučiu) aplinkinių žvilgsnius į besportuojančius putlučius. Jie labai aiškiai rodo kitų nuomonę, kad jau jei tu salėje - tau čia ir vieta, nes tu turi kur tobulėti. O kas pagalvojo,kad galbūt tas žmogus jau atsikratė kokių 20 - 40kg ir tokie žvilgsniai jį tik verčia sėdėti namie ir niekur neiti, nes tas teisimas nepadeda motyvuoti. (Prie šito galėčiau plėstis ir plėstis, bet nturiu nuotaikos pykti ant pasaulio :D)
Merginos su daug makiažo,dažnai prasto - nori pasirodyti prieš vaikinus. Makiažas vienintelė apsauga nuo nemalonių žvilgsnių viešumoje yra merginoms,kurios kenčia nuo didelių veido odos problemų. (acne, rosacea, melasma..) Nes niekas nenori matyti "sužalotų " veidų. Ypač Lietuvoje tai yra siaubinga, kokias reakcija sukelia tokie atvejai, kai merginos nesslepia to po tonomis makiažo ar tiesiog vaikštinėja nepasidažiusios. Kodėl jis prastas? Na tikriausiai įgūdžių, lėšų stoka lemia tai. Nes mokėti padengti tokias vietas reikia talento ir gerų priemonių, kurios nekainuoja euro ar dviejų. O kokia mokinė/studentė/darbininkė turės tam laiko,pinigų, kai dirba 24/7 arba gyvena ir mokosi ''iš tėvų".
pati savęs klausiu ką noriu pasakyti šitu blevyzgojimu.. mes greiti teisti ir daryti savo išvadas, matome visus aplinkui save, bet pamirštame gerą žmonijos išradimą - veidrodį.  

 

Basic people

Elgesys nuspėjamas iš anksto 

 O kam tai rūpi 

Aš matomas ir nepraleidžiu šanso

 Pareikšt apie save diletantam 

Tuščiai kalbam 

Geriam kavą susitikę 

Flirtuojam iš azarto

 Akim vartom 

Perdėtai įronizuojam

 Visiem įtikti bandom

 Nes taip paprasčiau gyventi 

Aš pripratau prie kaukės 

Ji mano veidui puikiai tinka

 Veidmainiai veidmainiai .. Visi daugiau ar mažiau esame tokie. Apsimetam draugais į akis, o nusukus nugarą išsakom viską ką manom nuoširdžiai. Kai kurie žmonės mums tik nauda, o kiti artimi draugai, bet negali žinot ką tau už nugaros suka jie patys. Kada žinoti, kad gali visiškai pasitikėti tuo žmogumi ? Kai jis tau atveria savo širdį? Kai pasako didžiausią paslaptį? Ar kai pasako „tu mano geriausias draugas‘‘ ?Niekada negali žinoti kuo pasitikėti ir kada žmogus tau sako tiesą. Pasako tau paslaptį ir „niekam nesakyk. Tau vienam pasakiau“, o tada tu išgirsti tą paslaptį iš kito žmogaus. Dažniausia tipinių merginų savybė yra „loti už akių“. Kai būdama su viena drauge pasakoja bjaurius dalykus, paslaptis apie kitą ir atvirkščiai. Taip, manoma, gali išsaugoti kelias draugystes, kai žmonės nesutaria tarpusavyje. Tačiau tokiu elgesiu nei pats esi nuoširdus, geras žmogus nei esi tokių apsuptas. Visuomenėje dabar dažnai skatinama socializuotis, komunikuoti, bendrauti, pritapti ir keistis vien dėl to, kad esi kitoks. Slėpti emocijas arba atvirkščiai jas rodyti, jei esi tylus ir drovus. Bendrauti su visais, net jei neturi apie ką. Apsimesk, kad mėgsti ką nors ką mėgsta kiti, elkis taip, kaip elgiasi kiti. Ir visa tai tik tam, kad nebūtum vienas ir kitoks nei visa pilka masė. Tikri draugai, atrodo, turėtų mėgti tave dėl to koks esi, bet dažnai ir randa prie ko prikibti. o dar prasčiau, kad kai tampi tokiu, kaip jie ir draugai tave išduoda. Būti kitokiu yra didelis iššūkis, tu ilgai būsi vienas ir vienišas, kol atrasi žmones, su kurias bus smagu abipusiškai. Ypač jei esi antisocialus. Rasti draugų kai nebendrauji su žmonėmis - rimta užduotis.

sup sup sup

Mano santykiai su šituo blog'u pakankamai sudėtingi.. aš tai rašau kas kelias dienas, brainstorminu or smth arba parašau kąnors kartą metuose (geriausiu atveju). vėl gi, būkime realūs ir galvokime logiškai.. negaliu nieko žadėti,nes esu nuotaikos/įkvėpimo žmogus, o tai reiškia,kad niekas nežino kaip seksis dabar man su tinklaraščiu :D stengsiuos netylėti ir sakyti viską kas ant liežuvio galo, kaip visada ;D bet jau dabar pradėjau užsirašinėti įdėjas,kurias noriu įgyvendinti. ( Žiauriai protinga, kad visą tai atgaivinu kai artėja koliai ;DD) jei kasnors skaitys tiksliau jei kamnors parodysiu( :D ), tai keep it waiting ppl ;D*