2016 m. birželio 25 d., šeštadienis

Tas keistas jausmas

Kai žmogus toks artimas,kad net baisu
Kai jauti palaikymą visur ir visada
Kai nėra dalykų dėl kurių tave smerktų
Kai priima tokį koks esi
Kai net tavo rimtumas ir susikaupimas žavi kitą
Kai negali gyventi nei dienos neišgirdus jo balso
Kai nori jį glausti šalia ir viską pamiršti
Kai nori visiems kalbėti kokia laiminga esi
Kai gali pasakyti jam viską
Kai gali būti savim
Kai gali nebijoti atrodyt kvaila
Kai jis tau atsiveria
Kai jis nebijo atrodyt kvailas
Kai jis mielas tau
Kai jis tavęs pasiilgsta
Kai jis yra savimi
Kai jis aukoja tau savo laiką
Kai tu aukoji jam savo laiką
Kai būnat kartu nebūdami kartu
Kai myli.

vestuvės

Dabar kai vestuvių tema sukasi aplink mane aš susimasčiau kokių pati norėčiau vestuvių.. jei išvis to norėčiau. 
Su drauge kalbėjom neseniai, kad dar nesam tokios senos ir subrendę vaikam, vedybom. Paskui supratom,kad gal nei nereikia mums tų vedybų. Okey, gal susirašyti ir t.t. Bet kam to baliaus vien dėl giminės, akių. Jei myli, saugai ir juolabiau jei ilgai kartu gyveni tai,kad nueisit prie altoriaus nelabai ką ir pakeis. Šeimos statusai ir vaikų klausimai.. tai taip civilinės santuokos pakanka. 
Sukdamasi nuotakų forumuose matau,kad apie vestuves savo jos svajojo nuo mažų dienų. Čia puikiai vėl suprantu kokia aš netipinė. Apie vestuves, kokios manosios galėtų būti pradėjau galvoti gal kokių 16kos ar 17kos, kai tai atrodė realu, nes turėjau vaikiną ir visai norėjau galvoti apie ateitį.
Dabar pagalvojus apie ateitį aš matau žmogų šalia, meilę, ramybę, šilumą. Ne pavardę, turtus ar statusą visuomenėje. Aš nenoriu tekėti vien tam,kad nebūtų kalbų. Nenoriu tekėti vien dėl giminių, tėvų, aplinkinių. Nenoriu tekėti vien dėl to,kad patenkinti kito žmogaus norą vesti. Nes ypač jei mane nori vesti dėl kažkokio reikalo, kai aš nenoriu tekėti ir mano jausmų tai nekeis, tai mums nepakeliui. Noriu laimės, šeimos, meilės ir supratimo, palaikymo. Balta suknelė, bankuchenai, tortai,pinigai, dovanos ar popierėlis man to nesuteiks. Jau geriau likti vienai po nepavykusių santykių nei tapti -iene, bet po metų gyventi vienai su vaikais, išleidus visus pinigus skyryboms.