Ko išmokau (ne)daryti iš savo tėvų arba ką aš savo šeimoje darysiu kitaip

1. Kalbėti ir mokėti išklausyti
Mūsų šeimoje tėvai viską darė spaudimu. Spaudimas padėti namuose, spaudimas mokytis, spaudimas atrodyti ar elgtis vienaip ar kitaip. Tėvų nuomone jų spaudimas mus motyvuoja ir skatina. Ne palaikymas, išklausymas ar elementarus kalbėjimasis, bet spaudimas.
Aš savo šeimoje tikrai skatinsiu kalbėtis ir nebijoti išsakyti ką jauti, klausiu ir pati kalbėsiu su savo šeimos nariais. Motyvuosiu skatinimu ir džiaugsmu už pasiekimus.
2. Kertiniai dalykai yra pasitikėjimas ir atvirumas
Pasitikėti artimaisiais ir pasakoti viską ? Ne mano šeimoje. Viską kaupti savyje yra normalu ir išvis kalbėti apie kažką tokio nesvarbaus kaip jausmus ir savijautą nepriimtina. Pilni pykčio kažkam už kažką, nepasitenkinimo gyvenimu, kurį lieja ant kitų, principų neleidžiančių bendrauti normaliai. Nuolat pasiruošę tave teisti ir priimti savo išvadas. Tokie tai žmonės.
Aš noriu šalia turėtį tolerantišką žmogų, atvirą ir supratingą, atvirų pažiūrų ir skatinantį būti tik savimi. To mokyti norėčiau ir savo vaikus. Būti savimi, pasitikėti manimi, kad būsiu visada kai reikės. Būti geriausia drauge vyrui, vaikams,sau.
3. Prašyti pagalbos, o ne laukti
Visą gyvenimą tiek aš tiek seserys pamenam, kad pagalbos prašymo namuose,darbuose ar kitoje veikloje šituos namuos nesulauksi. Greičiau pabumbėjimo,kad nepadedi, kad pasidarė vieni,o tu nesugalvojai pasisiūlyti. Kai pasisiūlai tai pastoviai nėra kuo padėti. Tu naudingas nebūsi čia niekur jie viską patys gali. Bet tu nepasisiūlai va tada kai jiems reikia. Ir dėl to nenaudingas, nereikalingas šeimos narys.
Kai man reikės pagalbos aš tai pasakysiu garsiai. Taip, galbūt man ne visada galės padėti ar norės, bet aš pasakysiu jog man to reikia. Nesiversiu per kailį nespėdama kažko pasidaryti ir tada bumbėsiu kaip nieko nespėju. Aš pasikliausiu savo šeimos nariais, artimiausiais žmonėmis ir labai to tikėsiuos iš jų. Nes visada pagalbos ranką bėdoje ar prie paprastų darbų namuose artimieji išties pirmi.
4. Bloga nuotaika ir pyktis neliejamas ant kitų
Jei nepasisekė mokykloje ar darbe, atsikėlei ne ta koja ar supykai ant draugo tai nesuteikia tau teisės "taškytis" pagieža ant šeimos narių. Kodėl ? Nes tai tavo emocijos, su kuriomis negali susitvarkyti ir jie niekuo dėti. Jei pyksti ant išgėrusio vyro nešauk dėl to ant vaiko, kuris padėjo šakutę ne į tą slačių.
Jei pavargai darbe nekelk audros dėl to barnio prieš dvi savaites jei žmogus bandys tave užkalbinti.
Galbūt mano pačios charakteris ne toks, bet tokių dalykų reikia mokytis. Matau krikšto dukrą, kuriai sunku su savo emocijomis tvarkytis taip pat kaip ir mano mamai, bet mažoji bent bando ir su ja galima dirbti. O tuo tarpu senoji mergaitę ėdą ir bara kaip už nežmoniškai blogą elgesį, jei ši negali išreikšti pasiilgimo kitaip nei mušimusi. Aš pasiruošusi padėti vaikams, partneriui su tuo dirbti, savo emocijas tvarkyti uždaroje erdvėje ir nesėti pykčių ten kur jiems nėra pagrindo.
5. "Mūsų namuose našaukiama"
Mokėti dėstyti mintis, argumentus, net ginčytis privalu mokėti nekeliant balso. Ginčas, diskusija kai visi rėkia išauga į pykčius, barnius ir nesikalbėjimus mėnesiais. Mano šeimoje tai tikrai.
Šaukti tėtį pietų iš balkono yra normalu ar šūktelti mamai kai sesuo daro tai ko negalima. Tačiau šaukti vieniems ant kitų kai vėl eilinį kartą negalime išdėstyti minčių, susitvarkyti su emocijomis nėra normalu ir aš to savo namuose nenoriu. Suaugę žmonės ir su pakankamu IQ sugeba įrodyti, apginti savo nuomonę kalbėdami normaliu balso tonu.
6. Kūryba verta laiko
Mano namuose buvo laikas skirtas pamokoms ir namų ruošos darbams. Dar karts nuo karto žaidimams. Bet draugai buvo tik bloga įtaka ir laiko švaistymas. "Tikrų draugų nėra". Meno užsiėmimai ir kitokia kūrybinė veikla neverti dėmesio, jokios naudos neduos. O ką kalbėti apie privalomą kūrybą pagal taisykles. Greitai, paprastai ir tik taip kaip reikia.
Būreliai, veikla, laisvė kurti be taisyklių irgi yra verti laiko. Mano gėlė nebus tokia pat kaip tavo gėlė. Spalvinimo knygoje nenurodyta, kad merginos lūpos gali būt tik raudonos ar rožinės. Žalia irgi yra mergaitiška spalva ir sukneles gamina visokių spalvų. Nėra taisyklės kaip piešti saulę ar medžius. Tikrai ne trimečiams. Jei vaikas norės piešti viską violetine spalva ir užduoties kitokios jam niekas neduos aš jam leisiu būti laisvam ir pasirinkti ką jis nori kurti ir kaip.
7. Gyventi gyvenimą neklausant kitų
Ką pagalvos kaimynai jei nepasistatysi vazono po balkonu. Kaip čia nenormaliai atrodo, kad tau nerūpi kokį automobilį vairuoja tavo naujas kaimynas ir kiek uždirba jo žmona. Nesvarbu kaip aš elgiuosi su savo vaikais ar kokia aš pikta ant savo vyro. Svarbu, kad ant stalo svečiams užėjus būtų ką padėti ir ant televizoriaus nebūtų nei dulkelės. Tokia logika mano šeimoje.
Aš savo namuose galėčiau būti ir apsikuitusi. Neplautais plaukais ar nevalytomis kambario grindimis rūpinsiuos po to kai mano artimiausieji bus laimingi. Jei susipykau su vyru namuose neversiu jo užsidėti kaklaraiščio ir dirbtinės šypsenos vedantis mane už rankos į draugų vakarėlį. Jei bogai jausis vaikai ar nenorės daryti kažko ką "turėtų" daryti aš jų neversiu. Ir pati nebūsiu tobula kaimynė, nešanti keksiukus kiekvienai naujai šalia atsikrausčiusiai porai, nelenksiu nugaros prie tobulai apželdintų gėlynų. Aš geriau iškepsiu su vaikais pyragą ir mes surengsim pinkniką ant pievelės tik sau ir dėl savęs.

Šimtas ir vienas vaikinas #7

Misteris nežinau ko noriu ir kada noriu.
Jis tave tampo už virvučių tai į vieną tai į kitą pusę. Tai tu tik draugė ir jis nenori nieko bendra su tavim. Tai jis kalba apie tai kaip jam patinki ir kokia faina esi, bet jis dabar nenori rimtų santykių, nesijaučia jiems pasiruošęs. Bet tik su tavim, nes toliau sėkmingai kabina kitas. Tai tu atsiduri toj durnoj " tarp" stadijoj kai jūs linksminatės, jis neatitraukia nuo tavęs rankų ir akių, bet tu jo nedomini kaip mergina. Jei jis tuo metu tavęs nenori tai kalba lyg niekur nieko apie merginas, kurias mielai paturėtų.
Jis nežino ar dabar nori merginos, nes nori pagyventi, siekti karjeros, galbūt kartais permiegoti su kokia ir toliau be dramų gyventi. Tada jau jis galbūt ir norėtų bendrauti su draugų poromis ne vienas. Visi jau kuria šeimas. Jis irgi kartais norėtų savo kitokio gyvenimo. Tačiau dažniau jis nori būti jaunas, gyventi, turėti daug moterų, įgauti daug patirties ir išsilakstęs galbūt, sako norės jau žmonos. Jis net beveik žino kokia bus jo žmona ir galvoja apie vaikus. Lyg niekur nieko dėsto tau savo vis kitokius planus, negalvodamas ką kalbėjo prieš dvi dienas.
O kur tavo jausmai, paklausi. O kas sakė,kad tu gali juos turėti? Kokią teisę turi jo pavydėti, prašyti paaiškinti ar parašyti kai grįš. Neturi teisės ir užkalbinti jo gatvėje, nes niekas apie judu nežino net kaip apie gerus draugus.
Tu esi jo paslaptis. Bet jis ne pirmas toks, o galbūt paskutinis. Jei pasiseks.

Turbūt baisiausias dalykas pasaulyje..

panikos priepuolis.
Kai negali kvėpuoti.
Kai atrodo numirsi.
Kai nori numirti.
Kai negali nieko padaryti ir nežinai kas daros.
Kai imi verkti ir tik dar labiau apsunkini kvėpavimą.
Kai užspaudžia krutinę ir atroo, kad negali pajudėti.
Kai viskas griūva iš po kojų.
O galiausiai, jei labai pasiseka, atsijungi.

Reikėjo patirti kokius 4 kol supratau kas tai. Nenoriu niekam linkėti šito. Baisiau už viską. Blogiau už skausmą, traumas, netektis. Galbūt ir mirtis nėra tokia baisi.
Nežinau nei kas paskatina nei kas iššaukia nei kas priverčia juos konkrečiu laiku ateiti. Nežinau ir kaip kovoti. Kai nenualpstu padeda nukreipti mintis. Kartą pasisekė, kad susitikau su druagu ir su juo nurimau. Šiaip net pasakyti baisu, tai tiesiog slepiesi, verki, kankiniesi ir lauki. Kol atjungs arba kol praeis.
Baisiausia tai yra todėl, kad nežinai ar tikrai visada praeis ir kada vėl užeis..