Bjauriausia būsena ever tikriausiai yra kai negali nieko padaryti. Kai žinai,kad kažkas ne taip, kad kažkas yra ne tavo valioje ir viskas griūna. Atrodo niekas per daug nepasikeitė, bet tuo pat metu viskas kitaip.
Kai ant klaustuko tavo santykiai. Su savim, su laime, su kitais žmonėm. Kai nežinai kas bus toliau, ko imtis, ką daryt, kad būtų geriau. Kai nebežinai nieko ir dėl savo sveikatos ateities.
Viskas šiam gyvenime taip laikina. Santykiai, žmonės, jausmai. Per vieną naktį gali netekti visko arba gauti tai ko norėjai visą gyvenimą. Per vieną sekundę gali netekt gyvenimo. Literaliai. Nei nenutuokdamas, kas bus toliau.
Gali atsikelti puikios nuotaikos ir versti kalnus, o po pusryčių grįžti į lovą ir nebenorėti nieko. Nei matyt nei veikti. Ir nereikia jokio įvykio ar žmogaus,kad taip nutiktų. Tiesiog mintys šast ir pakeičia kryptį, spalvą.
Tai yra taip sunku suprast iš šalies ir dar sunkiau su tuo gyvent. Patikėk.
