Jis bus toks, kuriuo besąlygiškai pasitikėsiu ir nebijosiu, kad jis pasiduos kai bus sunku.
Jis bus tas, kuris bučiuos mano randus ir mėlynes taip pat kaip lūpas.
Jis bus toks, kuris nebėgs nuo sunkumų ir atsakomybės.
Jis bus šalia ne tik kai bus lengva ir paprasta, bet ir tada kai atrodys,jog negali būti blogiau.
Jis žinos kada mane apkabinti, o kada palikti vieną. Kada atsiprašyti, o kada atleisti. Kada mane išsivesti iš namų, o kada paruošti arbatos ir karštą vonią.
Jis žinos kaip jaučiuosi viduje vien matydamas mano akis.
Jis žinos kaip labai jį myliu vos tik apkabinsiu jį ryte.
Neskaičiuos mano kąsnių ar vyno taurių. Nebumbės dėl neplautų lėkščių.
Jis mylės mane net kai nesijausiu jo verta.
Mylės su visais kompleksais, depresijom ir nepasitikėjimu savim.
Mylės ir mano kūrybinę betvarkę ir vėjus galvoje ir susivėlusią galvą ir pilnas lentynas kosmetikos.
Mylės mane. Mano pliusus ir minusus.
Jis nešluostys mano ašarų ir neprašys nustoti jas lieti. Jis tik bus šalia ir leis man išsikrauti.
Jis sakys man viską. Gerą. Blogą. Kas skaudu. Ir mes įveiksim viską. Kartu.
Jis pažinos mane geriau nei aš pati save žinau.
Ir aš mylėsiu jį be proto labai. Labiau už viską.
O jei ne, jis ne TAS.
