1. Kalbėti ir mokėti išklausyti
Mūsų šeimoje tėvai viską darė spaudimu. Spaudimas padėti namuose, spaudimas mokytis, spaudimas atrodyti ar elgtis vienaip ar kitaip. Tėvų nuomone jų spaudimas mus motyvuoja ir skatina. Ne palaikymas, išklausymas ar elementarus kalbėjimasis, bet spaudimas.
Aš savo šeimoje tikrai skatinsiu kalbėtis ir nebijoti išsakyti ką jauti, klausiu ir pati kalbėsiu su savo šeimos nariais. Motyvuosiu skatinimu ir džiaugsmu už pasiekimus.
2. Kertiniai dalykai yra pasitikėjimas ir atvirumas
Pasitikėti artimaisiais ir pasakoti viską ? Ne mano šeimoje. Viską kaupti savyje yra normalu ir išvis kalbėti apie kažką tokio nesvarbaus kaip jausmus ir savijautą nepriimtina. Pilni pykčio kažkam už kažką, nepasitenkinimo gyvenimu, kurį lieja ant kitų, principų neleidžiančių bendrauti normaliai. Nuolat pasiruošę tave teisti ir priimti savo išvadas. Tokie tai žmonės.
Aš noriu šalia turėtį tolerantišką žmogų, atvirą ir supratingą, atvirų pažiūrų ir skatinantį būti tik savimi. To mokyti norėčiau ir savo vaikus. Būti savimi, pasitikėti manimi, kad būsiu visada kai reikės. Būti geriausia drauge vyrui, vaikams,sau.
3. Prašyti pagalbos, o ne laukti
Visą gyvenimą tiek aš tiek seserys pamenam, kad pagalbos prašymo namuose,darbuose ar kitoje veikloje šituos namuos nesulauksi. Greičiau pabumbėjimo,kad nepadedi, kad pasidarė vieni,o tu nesugalvojai pasisiūlyti. Kai pasisiūlai tai pastoviai nėra kuo padėti. Tu naudingas nebūsi čia niekur jie viską patys gali. Bet tu nepasisiūlai va tada kai jiems reikia. Ir dėl to nenaudingas, nereikalingas šeimos narys.
Kai man reikės pagalbos aš tai pasakysiu garsiai. Taip, galbūt man ne visada galės padėti ar norės, bet aš pasakysiu jog man to reikia. Nesiversiu per kailį nespėdama kažko pasidaryti ir tada bumbėsiu kaip nieko nespėju. Aš pasikliausiu savo šeimos nariais, artimiausiais žmonėmis ir labai to tikėsiuos iš jų. Nes visada pagalbos ranką bėdoje ar prie paprastų darbų namuose artimieji išties pirmi.
4. Bloga nuotaika ir pyktis neliejamas ant kitų
Jei nepasisekė mokykloje ar darbe, atsikėlei ne ta koja ar supykai ant draugo tai nesuteikia tau teisės "taškytis" pagieža ant šeimos narių. Kodėl ? Nes tai tavo emocijos, su kuriomis negali susitvarkyti ir jie niekuo dėti. Jei pyksti ant išgėrusio vyro nešauk dėl to ant vaiko, kuris padėjo šakutę ne į tą slačių.
Jei pavargai darbe nekelk audros dėl to barnio prieš dvi savaites jei žmogus bandys tave užkalbinti.
Galbūt mano pačios charakteris ne toks, bet tokių dalykų reikia mokytis. Matau krikšto dukrą, kuriai sunku su savo emocijomis tvarkytis taip pat kaip ir mano mamai, bet mažoji bent bando ir su ja galima dirbti. O tuo tarpu senoji mergaitę ėdą ir bara kaip už nežmoniškai blogą elgesį, jei ši negali išreikšti pasiilgimo kitaip nei mušimusi. Aš pasiruošusi padėti vaikams, partneriui su tuo dirbti, savo emocijas tvarkyti uždaroje erdvėje ir nesėti pykčių ten kur jiems nėra pagrindo.
5. "Mūsų namuose našaukiama"
Mokėti dėstyti mintis, argumentus, net ginčytis privalu mokėti nekeliant balso. Ginčas, diskusija kai visi rėkia išauga į pykčius, barnius ir nesikalbėjimus mėnesiais. Mano šeimoje tai tikrai.
Šaukti tėtį pietų iš balkono yra normalu ar šūktelti mamai kai sesuo daro tai ko negalima. Tačiau šaukti vieniems ant kitų kai vėl eilinį kartą negalime išdėstyti minčių, susitvarkyti su emocijomis nėra normalu ir aš to savo namuose nenoriu. Suaugę žmonės ir su pakankamu IQ sugeba įrodyti, apginti savo nuomonę kalbėdami normaliu balso tonu.
6. Kūryba verta laiko
Mano namuose buvo laikas skirtas pamokoms ir namų ruošos darbams. Dar karts nuo karto žaidimams. Bet draugai buvo tik bloga įtaka ir laiko švaistymas. "Tikrų draugų nėra". Meno užsiėmimai ir kitokia kūrybinė veikla neverti dėmesio, jokios naudos neduos. O ką kalbėti apie privalomą kūrybą pagal taisykles. Greitai, paprastai ir tik taip kaip reikia.
Būreliai, veikla, laisvė kurti be taisyklių irgi yra verti laiko. Mano gėlė nebus tokia pat kaip tavo gėlė. Spalvinimo knygoje nenurodyta, kad merginos lūpos gali būt tik raudonos ar rožinės. Žalia irgi yra mergaitiška spalva ir sukneles gamina visokių spalvų. Nėra taisyklės kaip piešti saulę ar medžius. Tikrai ne trimečiams. Jei vaikas norės piešti viską violetine spalva ir užduoties kitokios jam niekas neduos aš jam leisiu būti laisvam ir pasirinkti ką jis nori kurti ir kaip.
7. Gyventi gyvenimą neklausant kitų
Ką pagalvos kaimynai jei nepasistatysi vazono po balkonu. Kaip čia nenormaliai atrodo, kad tau nerūpi kokį automobilį vairuoja tavo naujas kaimynas ir kiek uždirba jo žmona. Nesvarbu kaip aš elgiuosi su savo vaikais ar kokia aš pikta ant savo vyro. Svarbu, kad ant stalo svečiams užėjus būtų ką padėti ir ant televizoriaus nebūtų nei dulkelės. Tokia logika mano šeimoje.
Aš savo namuose galėčiau būti ir apsikuitusi. Neplautais plaukais ar nevalytomis kambario grindimis rūpinsiuos po to kai mano artimiausieji bus laimingi. Jei susipykau su vyru namuose neversiu jo užsidėti kaklaraiščio ir dirbtinės šypsenos vedantis mane už rankos į draugų vakarėlį. Jei bogai jausis vaikai ar nenorės daryti kažko ką "turėtų" daryti aš jų neversiu. Ir pati nebūsiu tobula kaimynė, nešanti keksiukus kiekvienai naujai šalia atsikrausčiusiai porai, nelenksiu nugaros prie tobulai apželdintų gėlynų. Aš geriau iškepsiu su vaikais pyragą ir mes surengsim pinkniką ant pievelės tik sau ir dėl savęs.
