Iš serijos ,,Kai pamiršti jog kažkada kažką rašei "

XXI a. tapo medijų inovacijų, socialinių tinklų ir interneto klestėjimo laiku. Tuo pat metu televizijos ir spaudos vartojimo sumažėjimo laikotarpiu. Visa tai šiuolaikiniam žmogui suteikia laisvę gauti visą reikiamą informaciją bet kokiu metu ir tokiu būdu, koks jam priimtiniausias ir prieinamiausias.  Socialiniai tinklai tapo vieta, kur galime gauti visą reikiamą informaciją lengvai ir sekti žmones, kurie rūpi arba įkvepia. Taip pat lengvai ir susirgti priklausomybe nuo to. „Selfies“ jau tapo liga seniai, „ Šalčiūčia “ pasiekė populiarumo viršūnę ir sulaukia vis daugiau „ heiterių“, bet kokia šlovė kai nėra kam tavęs nekęsti. Demokratija pasireiškia piliečių nuomonės reiškimu visuotinai – komentaruose. . Tai daro įtaką ir mums ir mūsų artimiesiems. Ypač kai vaikai pradeda aktyviai lindėti internete tai juos labai lengvai pasiekia. Tokiu būdu mentalitetas bunka ir intelektualus jaunimas nyksta, nes populiarioji žiniasklaida, „ šlamšto“ skelbimas labiau domina ir traukia paauglius. Ko rezultatas yra tai, kad jie nesidomi tuo kas plėstų jų akiratį ir gilintų žinias, o apsikrauna popsu, kuris ryja laiką ir smegenis. 

Tačiau visa tai turi savų pliusų ir minusų. Vieniems tai atneša lengvą populiarumą, kuris dažniausiai tėra laikina šlovė, o kitiems sugadina gyvenimus. Kaip? Nuolat savo gyvenimo detales nuo pačių smulkiausių : ką šiandien valgė ar kaip apsirengusi buvo, viešinančios „ žvaigždutės“ taip sulaukia populiarumo, bet ilgainiui tai nieko gero neatneša. Pradėjus taip dalintis viskuo su žiniasklaida, jos apetitas išauga ir žmonės ima stebėtis kai vienos ar kitos gyvenimo detalės nusprendi neviešinti. Geltonosios spaudos atstovai ir sekėjai socialiniuose tinkluose ima piktintis tokiais pasikeitimais. Tokiu būdu populiarumas mažėja dar greičiau nei prieš tai didėjo. Dar viena pusė žalojančio populiarumo pasireiškia tada kai viena melaginga žinutė išauga į milžinišką skandalą, kuris griauna ryšius, reputaciją. Ščiogolevaitės ir jos nėštumo situacija pavyzdžiui. Vienas komentaras, viena nuotrauka ir žiniasklaidos išpūstas skandalas griauna karjerą. Ką kalbėti kai tokios melagingos istorijos sugriauna ir asmeninius gyvenimus. Aišku kvaila tikėti ne savo artimuoju, o pigiai užsidirbti orinčiais žurnalistais, bet visokių žmonių yra. 

Dažnas darbdavys dabar „ pagooglina“ apie žmogų, kurio gyvenimo aprašymą gauna.  Viskas ką skelbiame socialiniuose tinkluose, kuo dalinamės, kaip bendraujame viešai mato visi kas mūsų „paieško“. Žinoma ne visi įdarbindami žmones tai daro, bet tai tapo dažnu dalyku ir minusu bei karjeros trukdžiu. Dar vienas dalykas nutinka jau įsidarbinus. Susikviečiame visus bendradarbius į pavyzdžiui feisbuką ir sėkmingai tai pamiršę toliau laisvai viską skelbiame apie savo gyvenimą. Yra tokių, kurie beveik visas smulkmenas talpina ten, o tai retai kada būna į gerą. Po nelabai vykusių ar kažką su darbu susijusio turinio publikavimu savo profilyje galite susilaukti mažų mažiausiai apkalbų ar bendradarbių ir viršininkų nemalonės. Galų gale daugelis pavargsta nuo jūsų siuntinėjamų žaidimų užklausų. Visada reikia arba nusistatyti privatumą tam pačiam feisbuke arba mąstyti kuo dalijatės su visu pasauliu. Kaip sakoma „ kartą nuėjo į internetą tai liko amžinai“, nepamirškime to. Ir galų gale pasilikti kažką sau yra daug sveikiau.

O kur eisime toliau? Kas antras septynmetis jau turi asmeninius išmaniuosius telefonus  arba planšetinius kompiuterius ir serga interneto priklausomybe. Tokie jauni, o jau neturi privatumo viskuo besidalindami viešai. Dažnai tokie dalykai tampa ir patyčių priežastimi. Vėliau gal jau ir gimdymus viešinti bus madinga arba kūdykiams kurti socialinių tinklų profilius. Ar populiarumo pasiekti bus galima tik tokiais būdais, o ne talento pagalba. Tikiuosi jog nenugyvensime iki tokio lygio,kai privatumo nebeturės niekas ir viskas bus vieša ir matoma visiems.