Dovilė ir santykiai

Kitaip tariant istorija apie baimes.
Jau geri trys metai kaip esu vieniša ir tai nemanau,kad greitu laiku keisis. Tikriausiai mano vidinė būsena šiuo metu tam turi didelę reikšmę, nes norint daryti laimingais kitus turi pats laimingas būti. O laimei reikia vidinės ramybės. Jos ir neturiu. Esu visiškas chaosas šiuo metu.. ypač sėdint namie visą vasarą. Kiekvienas žingsnis yra lyg rizika kažką sugadinti, nes nesugebu padaryti nieko gerai. Ką kalbėti apie tai kaip galiu sugadinti gerus žmones priėjusius prie manęs. No way. I don't want that at all. 
Dar viena baimė apart sugadinti gerus žmones.. NEMOKĖJIMAS MYLĖT. Vis pažvelgdama į praėjusius santykius, draugystes išsikeliu sau klausimą " Kas tai buvo?" ir žinoma neturiu atsakymo. Galiu sakyti, kad myliu šeimos narius, draugus, bet nežinau ar mylėjau ką nors labiau... Net kai ir sakydavau tai, tam kartui, atrodo nuoširdžiai. Ar melavau sau ir žmonėms šalia savęs? Tai išeina, kad taip. Tu esi melagė. Šit! Savybė, kurios labiau už viską neapkenčiu ir ji visada sekioja pačią mane. Good job. 
Gerai imkimės analizės. Buvo draugų, kurių ignoravimas mane virkdydavo ir jiems atleisdavau viską. BUVO. Iki nustojau aklai tikėti viskuo ir atsargiau žiūrėti į žmones. Tai ar mylėjau? Tikriausiai, kad ne. Šit!#2 Bet gal posakis jei myli paleisk teisingas. Na nebent. 
Vaikinai. Nebuvo nei vieno, dėl kurio būčiau beviltiškai pametusi galvelę. Not that i know of :D Buvo fazių, kai reikėjo tik Jo vieno ir viskas, elgiausi kvailai ir mergaitiškai dėl dėmesio .. Tai gal ir mylėjau. Bet ar meilė trunka kelis mėnesius? Ir išvis kiek kartų galima mylėti per gyvenimą? Ir kaip žinoti kada tikrai myli? Šit!#3
Didelė baimė yra ir patekti į santykius, atrodytų tobulus, bet būti šalia mylinčio, rūpestingo žmogaus žinant, kad nemyli jo taip labai kaip jis tave. Vieni sako,kad lengviau yra aklai mylėti nei būti tam,kuris myli mažiau. Ir taip santykiai ne juokas yra, o dar šitoks išgyvenimas lauktų.
O šiaip galiausiai po visų minčių ateina tas supratimas, kad aš tiesiog pasiutusiai daug ir be reikalo apie viską galvoju. Kas būtų jeigu būtų ir taip toliau.Šit!#4
Taigi nusprendžiau, kad mano penkmečio planas yra baigus mokslus rasti darbą ir bent kiek padirbti pagal specialybę, o tada jeigu būdama 25-28 metų dar neturėsiu jokio potencialaus vyro tiesiog pasidaryti vaiką su geriausiu draugu, kuris jau kaip ir už. Ir tobulai gyventi bandant sujungti galą su galu dėl vaiko, būnant vieniša mama. Greičiausiai problemų dėl vaiko atėmimo nebūtų, o ir dėl potencialaus vaikelio tėvo darbo ir gyvenimo būdo yra gan aišku,kad jis teisių į vaiką baisiai nereikalaus. Pliusas jam,kad nereikės mokėti alimentų. Pliusas man,kad nereikės tarnauti pilvotam diedui, verkti per skyrybas ar laikyti už pavadžio pašėlusį kojotą. Mažiau dramų, daugiau malonaus sekso, puikūs santykiai su draugu ir vaikelis bei karjera šiokia tokia. Tikriausiai noriu per daug. Šit!#5

DO's and DON'T's

Visuomenė diktuoja kaip vienas ar kitas asmuo gali arba negali elgtis, atrodyti, atsižvelgiant į išvaizdą, lytį, amžių ir t.t. Pavyzdžiui seksizmas. Moters speneliai negali būti matomi viešose fotografijose, gatvėje. net žindyti yra vulgaru ir nepadoru. Pusnuogis vyras visiems normalu. Moters plaukuotumas nepriimtinas išvis,o ką jau kalbėti jei bikinio reklamoje mergina aiškiai turės daugiau nei "nusileidimo taką" apačioje. O vyro apatiniai nuleisti žemai žemai ir jau net kai matosi "šaknis" yra irgi normalu.
Būdama mergina visada turiu būti pasitempusi, nesikeikti, nebūti labai garsi viešumoje, tvardyti emocijas. Gi damai taip pridera. tikra moteris visada pasitempusi ir iškelta galva. Dažnai matau net video ar šiaip straipsnių apie tai kaip būti tikra dama. Juose žinoma nurodoma, kad dama niekada nesiginčys, ji visada teisi ir visada daro tik gerus sprendimus, ji niekada nesirodys be makiažo ar susivėlusi ir visada bus savimi ir savo šeima patenkinta. Bullshit. Jei taip tai aš nenoriu būti dama.
Išvis aš kaip būdama stora mergina sulaukiu kritikos daug dažniau. Negaliu rengtis šviesiais, aptemptais rūbais. Gink dieve paryškinčiau savo figūrą ar rengčiausi ryškiai,kitaip. Dar jeigu elgsiuos kitaip ir stengsiuos išryškėti arba rengsiuosi kaip dvidešimtmetė būdama 22. Gal net namuose to sulaukiu dažniau nei medijose ar gatvėje. (Tai yra skaudu ir ateityje kai susitvarkysiu su vidumi savo aprašyta bus. )
Seksizmas yra didelė pasmerkimo dėl tam tikro elgesio priežastis. Pavyzdžiui jei vaikinas pradeda lytinį gyvenimą nuo 16 metų tai kai kurie sakytų, kad visai normaliai arba net vėlai. O jeigu mergina praranda nekaltybę iki 18 tai jau nėra labai gražu ir mergina nėra tokia jau ir padori. Arba jei vaikinas išduoda savo merginą tai yra paaiškinama,kad vaikinai tiesiog mėgsta seksą ir nieko čia nepakeisi. Skant, normalu. Newsflash Newsflash merginos irgi mėgsta seksą. Naujiena, ane?
Vaikinas yra mačo jei turi daug patirties, moką šį bei tą lovoje, juolab jei turi kelias fuck buddies vienu metu. Mergina tai tiesiog šliundra jei bj dariusi yra daugiau nei penkiem vaikinam per gyvenimą, o ką jau kalbėti jeigu mylisi su kažkuo be įsipareigojimų. Ji negerbia savęs, save švaisto ir t.t. jei mėgaujasi atsitiktiniu seksu, keičia partnerius ir tiesiog gyvena gyvenimą. Kaip sakoma kekšė yra tiesiog moteris, besielgianti kaip vyras.
Kas turi teisę nurodinėti,kad dvidešimtmetei rengtis vienaip ar kitaip, nes tai priimtina pagal jos amžių. Arba kas pasakė,kad mergina, turinti draugų vaikinų į visus juos žiūri kaip į meilės objektus ir specialiai baido merginas nuo jų. Niekas nesprendžia apie kitus ir jų savęs meilę pagal tai koks kiekis partnerių buvo jų lovoje. Mažai yra mąstančių kitaip ir savo galva, norinčių bent kažką pakeisti. Kaip stereotipinam viską ir pilkiname, kad tik lengviau virškintusi. Visuomenė tokia vienalytė tampa, kad net savo nuomonę turėti yra tabu. Kaip pasako dauguma taip ir aš galvosiu visą gyvenimą. O vėliau pagalvoji savo galva ir matai,kad nėra jau taip px viskas ir gal visai nieko būtų kažką pakeisti, bet jau būna vėlu tai tiesiog gyveni, bet imi jau ir skustis. Kaip aš va dabar ;D

just girly things

*kai negali įkvėpti oro ir tai pradeda gąsdinti jog net nori kviestis greitąją
*kai viskas slysta iš rankų ir atrodo,kad blogiau jau kažin ar gali būti
*kai emocijos veržiasi pro kraštus
*kai slepiesi po medžių šakomis,kad aplinkiniai nematytų jog emocijos virsta ašaromis
*kai nuolatinis tavo melas yra ,, man viskas gerai"
*kai atrodo, kad jei kartosi tai sau dažniau viskas ir bus gerai
*kai bijai,kad priėmusi rimtą pagalbą nebegalėsi be to daugiau
*kai žodis psichoterapeutas tampa keiksmažodžiu
*kai pradedi poliklinikos bijoti it velnias kryžiaus
*kai net mama, visada sakiusi, jog nėra tikrų draugų tave verčia ieškotis draugių