panikos priepuolis.
Kai negali kvėpuoti.
Kai atrodo numirsi.
Kai nori numirti.
Kai negali nieko padaryti ir nežinai kas daros.
Kai imi verkti ir tik dar labiau apsunkini kvėpavimą.
Kai užspaudžia krutinę ir atroo, kad negali pajudėti.
Kai viskas griūva iš po kojų.
O galiausiai, jei labai pasiseka, atsijungi.
Reikėjo patirti kokius 4 kol supratau kas tai. Nenoriu niekam linkėti šito. Baisiau už viską. Blogiau už skausmą, traumas, netektis. Galbūt ir mirtis nėra tokia baisi.
Nežinau nei kas paskatina nei kas iššaukia nei kas priverčia juos konkrečiu laiku ateiti. Nežinau ir kaip kovoti. Kai nenualpstu padeda nukreipti mintis. Kartą pasisekė, kad susitikau su druagu ir su juo nurimau. Šiaip net pasakyti baisu, tai tiesiog slepiesi, verki, kankiniesi ir lauki. Kol atjungs arba kol praeis.
Baisiausia tai yra todėl, kad nežinai ar tikrai visada praeis ir kada vėl užeis..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą