Ou.Em.Džy

Mergina meta į fb nuotrauką kur ji su didele puokšte rožių ir apraše "Atsiprašymas priimtas". Čia ji pažemino save,parodė kokia yra materealistė ir,kad vaikinas kitą kartą žinos,kad tereikės kelti rožių kiekį ir jam viską atleis. pasigyrė matai. Tie visi merginų svaigimai kaip miela ir gražu gauti šimtus gėlių ir milžiniškus meškinus. Taip,miela. Na,bent man pvz gana būtų ir meškučio ar keleto gėlių nereikia tų kalnų daiktų,jausmai nepasikeis nuo to, ir išvis ne dovanose esmė. Matuoti jausmus gėlių žiedais ir dovanų brangumu.. Apgailėtina.

Viską turiu daryti pati.

Tikėti savimi,nes nelabai kas manim dabar tiki. Siekti to,ko noriu. Nors pirmiau sužinoti ko noriu. Skaudu,kai tavo namiškiai abejoja tavimi ir tavo sprendimais daryti vieną ar kitą,bet yra ir tokių,kurie tave palaikys visada. Ne,tai ne mama ir ne vyriausioji sesuo. Tėtis visda palaikys ir ''geroji'' sesuo,bei puikūs draugai. Nesu aš tokia viena,kaip maniau ;))

Atrodo..

Pastarasias porą savaičių man atrodo,kad nuo manęs visi nusisuko.. arba čia aš kalta,kad nelendu į akis visiems kaip anksčiau. Rašydavau, siūlydavau susitikti ir panašiai ir visada tik aš,o dabar nerašau,nelendu į akis ir nieko nebėra. Geriausius draugus mačiau prieš gerą savaitę,o kada normaliai apie viską šnekėjom net neprisimenu. Taip aš truputį užsidariau,bet vien todėl,kad nenoriu apkrauti žmonių savo problemomis,bet jie to nemato ir nelabai pastebi (čj) jog man kažkas yra.. Vėlgi todėl,kad mes nebendraujam. Manyti jog čia tyla prieš audrą,nes artėja mano gimtadienis ir jie kažką chimičina ar pan mąstyti yra naivu,nes paliubomu taip nėra. Tai arba aš netenku draugų dėl savo kaltės arba jiems manęs nereikia,kai nėra jokios naudos. Nes dažniausiai "draugai" parašo kai reikia kažkur prisiglaust,kai neturi ką veikt,nori kažko paprašyti ar pasiskolinti.. Pasiilgstu BFF'ų aišku,bet kai parašai žmogui ir sulauki tokių atsakymų,kai atrodo jog sutrukdei kažką ir jis net nenori su tavim bendrauti atmušami betkokie interesai ir norai bendrauti pačiai ;/ GYVENU BEVILTIŠKAI DIDELĖJ ŠIKNOJ IR NEŽINIOJ !!!

Susilaikymas

Kartais taip badly noriu pakomentuoti kokią nors nuotrauką feisbuke,bet susilaikau. Taip mielai numesčiau kokią mėmę su Genious po merginų nuotraukomis "prieš veidrodį su Ipad". Ar po maisto nuotraukomis tam pačiam fb ar InstaFuckinGramoj. BET aš susilaikau,nes ir taip esu nemėgstama žmonių be preteksto,tad nereikia man prisidirbt dar daugiau problemų,manau. Ir šiaip,tikriausiai žmonės turi bėdų pakankamai savo gyvenime,ypač tokie. Na kaip sakoma "ne iš gero gyvenimo".. Tie visi Ipad'ai,išmanieji,sušis GanBeiCity'je ir kavutė su mažulėm senamiestyje..

Never pakankamai gera..

Nežinau kodėl,bet spėju,kad ne aš viena tokia esu.. Tik galbūt vienintelė,kuri niekaip neįtinka mamai. Jau aš niekada nebūsiu pakankamai gera,pakankamai liekna,pakankamai graži,pakankamai mandagi,pakankamai paslaugi. Žiauriai retai kąnors padarau gerai,dažniausiai būna taip nu px,bet dažnai mama pasidaro viską pati,kad nereiktų skustis manimi. Aš darau gėda jai dėl to kaip atrodau,kokia esu,rengiuosi ir t.t. Ji visada viska puikiai žino ir su ja ginčytis neįmanoma,bet mamos tokios. Žiauriausia yra tai,jog ji visada mane lygina su kitais:kursiokais/sesėm/klasiokais/betkuo aplink ir aš niekada nebūsiu geresnė už juos. Skaudi story of my life. Mane gal labai sunku išnešiot buvo,tai mama nekenčia manęs ;D

Žmonės-svarbu

Visi žmonės ateinantys į mūsų gyvenimą ateina ne šiaip sau. Kiekvienas,nesvarbu pažinosi jį visą gyvenimą ar tik mėnesį kitą,yra svarbus vienaip ar kitaip. Vienam draugui šiandien bandžiau pakelt nuotaiką ir įkalt į galvą,kad nėra gyvenimas beviltiškas vien todėl,kad paliko pana. Tai jam ir sakiau,kad lemta buvo draugauti būtent su ja,lemta buvo ir išsiskirti su ja. Kodėl? Asmenys,kuriuos sutinkame eidami savo gyvenimo keliu mus išmoko kažko,jų dėka įgauname vienokios ar kitokios patirties,pasikeičiame,turtėjame. Nesvarbu ar tai vaikinas sudaužęs širdį ar vaikystės draugė,su kuria lig šiol esat neišskiriamos. Kaiptik skausmingus randus palikę žmonės išmoko daugiau. Gydamas po nelaimingos meilės supranti,jog meilė netobula ir ne iš karto rasi savąjį. Prireikia daugelio bandymų kol supranti,kad tai yra Būtent Tai ko visą gyvenimą ieškojai. Tai,kad išmetė iš universiteto irgi lemtis. Galbūt tau lemta mokytis kitur,kitą dalyką,o gal tu sutvertas išvis ne tam. Gal pasaulį užkariausi ne krimsdamas mokslus,o nuveikdamas kažką čia ir dabar. Vaikystės draugai, draugai su kuriais susipykai,nauji draugai jie irgi yra likimo siusti. Tai,kad su vienais nustojai bendrauti reiškia,jog nebepakeliui jums. Tai,kad atsirado naujų reiškia,jog nesi vienas su tokiu požiūriu ir mintimis bei siekiais. Tai,kad vaikinas tavimi pasinaudojo ar mergina apsuko galvą ir dingo padės suprasti,jog nereikia taip staigiai kristi po kojomis iš susižavėjimo ir taip lengvai pasitikėti kitais žmonėmis. Aš tikiu,kad viskas kas mums nutinka nutinka todėl,nes privalo nutikti ir privalo nutikti būtent tada kada ir nutinka. Tikiu likimu,kad ir kaip tai atrodo naivu,bet tikiu.

Neišsipildžiusios svajonės,bet dar yra vilties

Visada norėjau bent kartą padaryti kažką bent pakankamai gerai,jog mamai tiktų - neteko dar Visada bandau padaryti kaip geriau,aišku gaunasi kaip visada Visada norėjau būti tobula,iki supratau jog tai nuobodu,tad tiesiog esu savimi Visada norėjau priklausyti populiariųjų grupei,dabar esu prie kietų,bet outsider'ių ir man gerai Visada svajojau dirbt su vaikais. Na su vaikais gal nelabai jau,bet prie žmonių aš daeisiu Visada norėjau normalių santykių,kai mane mylės ir gerbs. Sulauksiu aš to savo lopo,kadanors Visada maniau,jog esu sveika. Kol gersiu vaistus- būsiu sveika

Vaikinai - lopai :D

Manau visi esam turėję tokių žmonių savo gyvenime,su kuriais prie kitų susitikus paflirtuoji, "pasikibini". Tačiau už viso to nieko nėra ir dažnai jūs net nebendraujat. Bet atsitinka taip,kad "flirtaisionship" tampa "friends with benefits" arba atsitiktiniu nuotykiu. Va čia ir ateina debiliška vaikinų logika. Jei iki nuotykio slapta, jūs flirtavote viešai jis priekaištaus jei taip darysite vėl,nes jo logika bus "jie supras jei kažką netaip darysim". Bet esmė ir yra tame,kad nustodami flirtuoti ir rodyti potraukį jūs elgiatės kitaip nei anksčiau ir sukeliate įtarimą. Merginos dažnai suuodžia kame šaknys,nes tokią vaikinų logiką suprasti nėra sunku- "Vaidinkime šaltus prie akių ir nesivaldykime nuo aistros kai būname dviese". Betkoks elgesio pakitimas kelia įtarimus ir žmonės turi vaizduotę,jie gali išgalvoti daugiau nei yra ir dar blogiau gali paskleisti kalbas,o tada jau turėk bėdą. Jei kažkas kažką sužinos kaltinsite vienas kitą plepumu ir susipyksite, neteksite ir draugo ir meilužio,nes jei santykiai nėra rimti kalbėtis niekas nekėtina. O jei kalbatės - tai daugiau negu nuotykis.

So.. keista būklė

Užpuolė kažkas panašaus į depresiją.. Galimos priežastys: * kontraceptikai,kuriuos pradėjau neseniai gerti *vasara *meilės nebuvimas *nesėkmės visame kame *mokslai *nežinojimas ko noriu *spaudimas iš visų pusių

Wai ? WAI ? wai?

Arba iš nuobodulio arba iš depresijos,kurios priežastis panagrinėsiu vėliau,arba dėl to,kad perdaug žiūrėjau "Awkward". Žodžiu,vėl ėmiau rašyti. Pakeičiau aplinką,anas blog'as buvo toks šviesus ir linksmas,kaip ir mano 15-17 gyvenimo metai,kai jį rašiau. Sėdžiu va kaip debilė su šortais ir maikute balkone,kai lauke gal tik 15 laipsnių šilumos ir rašau tai kas ateina į galvą,nors tiksliau bandau spėti su rankomis,nes tai kas sukasi mano galvoje turi 100 krypčių į skirtingas puses. (Kažkoks rašytojas dėl tokios priežasties nusižudė;?) Aišku šito šlamšto niekas neskaitys,tai galiu blevyzgoti į valias,bet kaip "pusė velnio" rašytojai norisi padaryti darbą bent pusėtinai. Gal rašyti čia pradėjau todėl,kad neturiu su kuo taip atvirai,nebijodama visko išsakyti,pasikalbėti. Tiksliau nebeturiu. Ar pati kalta dėl to esu ar kažkas nutiko žmonėms aplink mane,bet kažkas yra ne taip,kaip buvo anksčiau. Gal tai matau ir jaučiu tik aš pati,bet viskas nebe taip kaip buvo. Man žmonėse užkliūna kaikurios savybės,kurių anksčiau nepastebėjau ir tai baisiai bado akis ir verčia mane nebepasitikėti jais. Galbūt taip yra,kad aš pati nusivylusi savimi ir ieškau priekabių kituose,kad tik jie su manim nebendrautų,nes šlykščiuosi savim ir nenoriu,kad kažkas man prieštarautų sakydami,jog nesu tokia nevykusi kokia save laikau. Čia ir prasideda "Never pakankamai gera" istorija,kaip nuvyliau visus manim tikėjusius ir net save pačią. O Tu Dieve kaip aš paistau nesamones. Manau,rašysiu čia dažnai.. na bent kol turėsiu ką pasakyt. that's it,bitches.